Si te rrisim nje bebe te shendeteshme

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

djathtas Si te rrisim nje bebe te shendeteshme

Mesazh nga gazola prej Sun May 25, 2008 9:15 pm

Shumė faktorė ndikojnė nė rritjen e fėmijės duke e pėrfshirė kėtu edhe trashėgimi n ė, ushqimin dhe gjendjen shėndetėsore. Mund tė vlerėsohet nė shumė mėnyra. Nėse ushqimi ėshtė adekuat dhe nėse nuk ekziston ndonjė sėmundje kronike shumica e fėmijėve arrijnė rritje dhe zhvillim normal.

Bebet
Bebet dhe fėmijėt zakonisht nuk rriten nė mėnyrė ideale tė barabartė-ata kanė tendencė tė rriten nė “periudha”. Te ata ndryshim nė lartėsi dhe peshė shfaqet pėr kohė tė shkurtė. Viti i parė i jetės ėshtė periudha e rritjes mė tė shpejtė. Mesatarisht nė vitin e parė, bebe e lindur me 3.2 kg do ta trefishojė peshėn dhe do tė peshojė rreth 10 kg.

Fėmijėt e vegjėl
Nė vitin e dytė normal rritja ngadalėsohet, fėmija mesatarisht shton nė peshė nga 2-3 kg ēdo vit tė ardhshėm deri nė “majėn” e madhe tė dytė qė ndodh nė pubertet.

Metodat pėr vlerėsimin e rritjes
Ekzistojnė mėnyra tė ndryshme qė tė vlerėsohet rritja tė fėmijėt dhe adoleshentėt. Mė shpesh pėrdoren kėto :

  • Matjet themelore qė pėrfshijnė peshėn , lartėsinė dhe madhėsinė e kokės.
  • Vlerėsimi i pėrmbajtjes trupore, siē ėshtė indi dhjamor dhe masa muskulare.
  • Njehsimi i BMI (body mass index)
  • Krahasimi me standardet-duke i shfrytėzuar vijat e rritjes dhe hartat e rritjes, tė cilat mundėsojnė matjet tė interpretohen objektivisht.
Vlerėsimi i pėrmbajtjes trupore
Pėrfshin disa matje ekzakte siē ėshtė pėrcaktimi i indit dhjamor dhe masės muskulore. Ato janė matje tė shtrenjta, tė komplikuara dhe qė realizohen me vėshtirėsi. Zakonisht shfrytėzohen nė hulumtimet mjekėsore.

Indeksi i masės trupore (BMI)
Pėrcaktimi i BMI ėshtė mėnyra mė e shpeshtė qė tė vlerėsohet se njė i rritur a ėshtė nėn peshėn normale pėr tė, me peshė normale, ose mbi peshėn normale. Ky ėshtė njė numėr qė e interpreton peshėn nė relacion me lartėsinė e atij personi. Njehsohet ashtu qė pjesėtohet pesha e shprehur nė kilogramė me lartėsinė e shprehur nė metra katrorė.

BMI te fėmijėt dhe adoleshentėt
Nėse BMI ėshtė prej 20-25 atėherė llogaritet si peshė e shėndoshė. Kjo vlen pėr tė rriturit por, nuk vlen pėr fėmijėt. Te tė rriturit, rritja ka mbaruar dhe nėse BMI ėshtė mė e lartė kjo tregon se sasia e indit dhjamor ėshtė e zmadhuar. Fėmijėt rriten dhe te ata sasia e indit dhjamor ndryshon tėrė kohėn si edhe BMI i tyre. P.sh., ky indeks ėshtė mė i vogėl gjatė moshės parashkollore e pastaj rritet deri nė pubertet dhe deri nė periudhėn e tė rriturit.

Vijat standarde dhe hartat e rritjes
Kėto harta shfrytėzohen pėr vlerėsimin e rritjes te fėmijė t . Ato janė fituar nga hulumtime tė mėdha mbi popullatėn dhe e pasqyrojnė diapazonin normal tė lartėsisė dhe tė peshės, pėr popullatėn e dhėnė, nė cilėndo moshė, deri nė periudhėn e tė rriturit. Nė vendin tonė shfrytėzohen harta internacionale tė rritjes, tė cilat janė pėrpunuar nė bazė tė hulumtimeve mbi popullatat nga mė shumė shtete tė ndryshme.

Kur tė drejtoheni te mjeku?
Nėse jeni tė brengosur rreth rritjes sė fėmijės tuaj ose nėse keni ēfardo pyetje dhe paqartėsi nė lidhje me kėtė.

Ku tė drejtoheni pėr ndihmė?


  • Pediatrit tuaj
  • Klinika e Pediatrisė-Ambulanca Endokrinologjike

_________________

Me mir nje fund me dhimbje sesa...nje dhimbje pa fund

Greminat e pafundme,
Ato qė mėshirė nuk kanė,
Zemrat nė dysh na i kanė ndarė
O i dashuri Elbasan, se
Lulet mė tė bukura na i moren, e
As pyet pėr kėtė s’na kanė.

gazola
Admin
Admin

Female
Numri i postimeve: 516
Age: 28
Localisation: e ku tjeter?
profesioni: Laborant-Dentar Stomatologji
hobi: Muzika
Reputation: 0
Points: 11
Registration date: 03/06/2007

Shiko profilin e anėtarit http://riniashqiptare.forumotion.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

djathtas Re: Si te rrisim nje bebe te shendeteshme

Mesazh nga GISHTEZA prej Mon May 26, 2008 6:38 pm

bukur jo keq me pelqen kjo teme

GISHTEZA

Numri i postimeve: 43
Reputation: 0
Points: 0
Registration date: 24/06/2007

Shiko profilin e anėtarit

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

djathtas Re: Si te rrisim nje bebe te shendeteshme

Mesazh nga gazola prej Mon May 26, 2008 10:07 pm

Zhvillimi i fėmijės 1-3 Muaj
Zhvillimi social dhe emocional

Nga vetė lindja, tė porsalindurit fillojnė tė komunikojnė dhe t'ju dėrgojnė sinjale pas tė cilave duhet tė kuptoni se ata janė tė lodhur ose tė uritur apo pėrkundrazi, janė tė disponuar pėr lojė. Ata vazhdimisht mėsojnė dhe zhvillohen, ndėrsa prindėrit e kanė pėr detyrė tė ndihmojnė qė kėto procese tė zhvillohen pa pengesa. Duke u kujdesur pėr beben tuaj ju do tė mėsoni t'i identifikoni shenjat e saj (“gjuhėn e bebeve”). Nėse nuk i njihni dhe nuk u pėrgjigjeni kėtyre sinjaleve, fėmija reagon me tė qarrė. Tė porsalindurit nuk e kuptojnė qė janė persona tė veēantė. Nuk dinė se kush i ushqen dhe kush u ndihmon kur qajnė. Qeshin qė nga java 5-7 ndėrsa q eshin nė zė rreth muajit tė tretė. Shumica e bebeve para se tė mbushin tre muaj qajnė shumė, sidomos pasdite dhe nė mbrėmje. Mos e shkundni pėr ta qetėsuar pasi qė mund ta lėndoni.

Tė dėgjuarit dhe tė parit
Tė porsalindurit kanė dėgjim tė zhvilluar, ata dėgjojnė tinguj edhe para se tė lindin. E kthejnė kokėn nga ana prej nga vjen zėri. Muskujt e syve te ata, nuk janė tė zhvilluar mjaftueshėm edhe pse ata shohin (sidomos me sy gjysmė tė mbyllura), kėshtu qė nuk mund t'i organizojnė fotografitė vizuele nė forma me kuptim. I tėrheq drita e fortė, ngjyrat e forta . Diku nga java e gjashtė sytė lėvizin sė bashku. Objekti i parė qė e njeh ėshtė fytyra e nėnės. Gjatė tre muajve tė parė, ata fillojnė tė njohin disa fytyra tė veēanta dhe sende (p.sh. lodrėn e tyre).

Zhvillimi fizik
Tetė javėt e para foshnjat nuk kanė kontroll nė lėvizjet dhe aktiviteti i tyre fizik ėshtė refleksiv–i pavullnetshėm: ata e lėvizin trupin kur zgjohen; por ata ende nuk dijnė si tė veprojnė qė me qėllim ta lėvizin ndonjė pjesė tė trupit. Prezent janė reflekset primitive – refleksi i tė thithurit, i lakmisė, i tė kapurit. Rreth javės sė tetė mėsojnė ta lėvizin kokėn derisa janė tė shtrirė nė bark. Nė muajin e tretė i zbulojnė duart dhe shputat e veta dhe i vėshtrojnė ato se si lėvizin nė ajėr, fillojnė t'i lėvizin grushtat drejt fytyrės suaj ose drejt ndonjė objekt tė cilin duan ta prekin.

Tė folurit dhe gjuha
Pėr tė porsalindurin mėnyra e vetme pėr tė komunikuar ėshtė tė qarit. E rėndėsishme ėshtė qė t'i pėrgjigjeni sa mė herėt, qė ta kuptojė se ju jeni aty pėr tė. Diku rreth 7-8 javėsh fillojnė ta zbulojnė zėrin e tyre dhe fillojnė tė gugasin dhe tė prodhojnė tinguj me zanore. Rreth javės sė tetė dėgjojnė derisa u flisni, pastaj u pėrgjigjen me tinguj tė caktuar sikur flisni.

Si ta nxisni zhvillimin e fėmijės?
Pėrkrahni zhvillimin e bebes tuaj me aktivitetet qė vijojnė: Bėni njė lodėr mobile dhe e lidhni mbi krevatin qė ta shohė. Ledhatojeni beben, i flitni ndjeshėm dhe shfrytėzojeni emrin e saj, i lėshoni muzikė, i kėndoni, mbajeni mė shumė nė dorė, le t'ju shohė nė fytyrė derisa i flisni, e luhatni.

Shenja qė sugjerojnė pengesė nė zhvillimin e fėmijės
Tė gjithė fėmijėt janė tė ndryshėm dhe zhvillohen me shpejtėsi tė ndryshme, kėshtu qė nėse fėmija juaj nuk i bėn gjėrat e lartėpėrmendura, nuk do tė thotė se ėshtė i sėmurė. Megjithatė nėse fėmija juaj dallohet shumė nga fėmijėt tjerė, ose jeni tė brengosur pėr zhvillimin e tij ose u duket se ngec kėrkoni ndihmė nga profesionisti (pediatėr). Shenjat qė sugjerojnė qė ndoshta vėrtetė bėhet fjalė pėr pengėsė nė zhvillim janė:


  • Trupin e ka jozakonshėm tė plogėsht apo tė shtangur.
  • Dora apo kėmba e njėrės anė dallon nė krahasim me anėn tjetėr nė tonusin muskular.
  • Gishtat e dorės gjithmonė janė tė mbledhura nė grusht.
  • Deri nė muajin e dytė – tretė nuk i sheh personat rreth vehtes.
  • Nuk bėn gu-gu .
  • Thithja e gjirit ėshtė e kompromituar.
  • Periudha tė gjata tė tė qarit dhe vėshtirėsi tė mėdha qė tė qetėsohet.
  • Fėmija ėshtė jozakonshėm i urtė dhe i qetė.
Ku tė drejtoheni pėr ndihmė




  • Pediatri juaj.
  • Infermierja e patronazhit .
  • Klinika e Pediatrisė – Ambulanca Konsultative e Neonatologjisė



Zhvillimi i fėmijės • 6-9 dhe 9-12 muaj
Zhvillimi social dhe emocional
Diku rreth muajit tė gjashtė foshnja e kupton qė ėshtė person mė vehte dhe se edhe ju jeni person mė vehte, andaj brengoset nėse nuk ju sheh ose nėse nuk ju ndjen nė afėrsi. Fillon tė njoh ndjenja tė ndryshme dhe senzacione-p.sh., ndjenjė urie ose ndjenjė qė ėshtė i vetėm. Ajo ėshtė e aftė ta kuptojė ēka ėshtė e rėndėsishme pėr tė, p.sh. anėtarėt e familjes. I shpreh ndjenjat e saj-p.sh. dėshira ta merrni nė duar ose t'i jepni ndonjė lodėr. Kėnaqet tė flasė apo tė luajė me ndonjė, kjo ėshtė mosha kur fėmija ėshtė shumė i shoqėrueshėm.

Zhvillimi motorik
Nė kėtė periudhė foshnja fut nė gojė gjithēka. Buzėt dhe gjuha janė pjesėt mė tė ndjeshme tė trupit dhe pėrmes tyre fėmija merr tė dhėna pėr formėn, pėrbėrjen dhe shijen. Fillon tė haj ė ushqim tė fortė, nė fillim e miksuar e mė vonė vetėm e imtėsuar, nėn kontrollin tuaj. Pėr tė ėshtė e vėshtirė tė pėrtyp, pasi gjer atėherė vetėm ka thithur, prandaj mund ta mbajė ushqimin nė gojė. Mėson qė diēka guxon ta gėlltis si pėr shembull ushqimin, e diēka jo, p.sh. lodrėn. Gjatė kėtyre katėr muajve fėmija juaj do tė jetė i aftė:


  • Tė kthehet nga barkas nė shpinė dhe anasjelltas.
  • Tė rrijė vetėm ca ēaste nėse e veni nė pozitė tė ulur, mė vonė do tė mėsojė tė rrijė edhe pa e mbajtur.
  • Tė ngrihet kur ėshtė i shtrirė nė bark.
  • I shtrirė nė bark, fillon tė lėviz nė fillim nė stil komandos (duke u shtyrė me duart) e pastaj zvarritet.
  • E kap trokatėsen dhe e shkund.
  • E kalon lodrėn nga njėra dorė nė tjetrėn.
  • I kap kėmbėt, luan me to dhe i fut nė gojė.
Tė parit dhe tė dėgjuarit
Foshnja juaj ėshtė e aftė tė:




  • Fokusojė sende tė vogla, pasi qė tashmė muskujt e syve funksionojnė mirė.
  • Percepton thellėsi, prandaj frikėsohet nga lartėsia dhe nga rrėzimi.
  • Kthehet kah zėrave dhe tingujve qė i njeh.
  • Vetė prodhon tinguj, jo vetėm verbalisht por edhe duke i goditur sendet.
Tė folurit dhe gjuha
Tingujt qė i krijon ngjasojnė nė fjalė tė vėrteta. Fėmija juaj:




  • Sigurisht do tė shqiptojė njera pas tjetrės njė zanore dhe njė bashkėtingėllore, si nėna ose babi. Fjala “nėna” ėshtė fjala e parė qė ndoshta do ta thotė, por jo se e kupton domethėnien e saj.
  • Mėson tė shfrytėzojė tinguj tė ndryshėm kėshtu qė do tė mėsojė si tė reagojė nė to. Kėnaqet nė zėrat qė i krijon.
  • Eksperimenton me imitimin e tingujve tė ndryshėm, si klik, zėra tė ndryshėm me buzėt si dhe me zėra qė ngjasojnė nė fjalė.
  • Shfrytėzon mė shumė fjalė dhe zėra tė ndryshėm qė tė shprehė emocione tė ndryshme.
  • Ndėgjon me vėmendje kur flisni, dhe mundohet t'ju pėrgjigjet duke shfrytėzuar tinguj bebesh tė pakuptueshėm
Si ta nxisni zhvillimin e fėmijės tuaj?
Bebet kanė nevojė mė tė madhe pėr tė qėnė nė komunikim me njėrėzit tjerė, se sa tė luajnė me lodra.

  • I flisni duke e parė nė sy.
  • Luani lojra si “kėtu ėshtė hunda jote e kjo ėshtė hunda e nėnės”
  • Luani lojra me kapjen dhe lėshimin e lodrės nga dora, mė shumė herė (fėmijėt e duan kėtė lojė nė kėtė moshė).
  • Luani symbyllazi nė atė mėnyrė qė ta fshihni fytyrėn tuaj pas ndonjė libri dhe ngjashėm. Pastaj, thireni nė emėr kur do tė paraqiteni.
Shenja qė sugjerojnė pėr pengesė nė zhvillimin
Fėmijėt zhvillohen me shpejtėsi tė ndryshme, kėshtu qė nėse fėmija juaj nuk mund t'i bėjė tė gjitha gjėrat qė janė tė pėrmendura mė lartė nuk do tė thotė qė ka pengesė nė zhvillim. Megjithatė, nėse dallon shumė nga fėmijėt e tjerė tė moshės sė tij, ose nėse jeni tė brengosur pėr zhvillimin e tij ose ju duket qė ngec, kėrkoni ndihmė profesionale (pediatėr). Shenjat qė sugjerojnė nė pengesa nė zhvillim pėrfshijnė:



  • Nuk mund tė rrijnė ulur.
  • Nuk buzėqeshin e as qeshin nė zė.
  • Pamundėsi tė kapin dhe tė mbajnė sende.
  • Nuk mund tė kapin njė send dhe ta fusin nė gojė.
  • Nuk kthehen kur i thėrrisni nė emėr.
  • Tregojnė rezistencė gjatė dhėnies sė ushqimit tė fortė.
  • Pamundėsi tė krijojnė tinguj dhe zėra tė ndryshėm.
  • Pamundėsi pėr tė kontaktuar me shikim.
  • Nuk shfaqin gėzim kur i shohin tė afėrmit.
  • Duken sikur nuk e njohin nėnėn e tyre dhe anėtarėt e tjerė tė familjes.
Ku tė drejtoheni pėr ndihmė


  • Pediatri juaj.
  • Klinika e Pediatrisė – Ambulanca Konsultative e Ne urologjisė
  • ^ 9-12 Muaj
  • [justify]Zhvillimi social dhe emocional
    Fėmija juaj “flet” duke prodhuar zėra tė njohshėm, do qė t'i flisni dhe t'i pėrsėrisni fjalė tė thjeshta. Zakonisht frikėsohet nga tė panjohur, por formon relacione tė posaēme me anėtarėt e familjes. Personaliteti i tij u bėhet mė i qartė. Karakteristikat e zhvillimit nė kėtė periudhė janė kėto:


    • Ata e dinė se kur dilni jashtė e kur do tė ktheheni, dhe se ju jeni kėtu, edhe pse nuk mund t'ju shohin-loja e tyre e preferuar ende ėshtė symbyllazi. Ata ende mendojnė qė nėse ata nuk ju shohin juve, edhe ju nuk i shihni ata.
    • Kuptojnė se janė persona tė veēantė dhe mund ta njohin vehten nė pasqyrė.
    • Tashmė kanė krijuar konkluzione rreth asaj se ē'duan e ēfarė nuk duan -kundėrvihen nėse orvateni tė bėni restrikcione tė caktuara.
    • Qeshin dhe “llomotisin” dhe mundohen tė kyēen nė konverzacion.
    • Mund tė imitojnė lėvizje tė thejshta me duart p.sh. “u bie shuplakave” ose “pa-pa”.
    • Ata janė shumė tė ndjeshėm, tė varur nga ju dhe tė kujdesshėm me tė huaj.
    Zhvillimi motorik
    Kthesa e madhe nė zhvillimin motorik ėshtė kur do fillojnė tė lėvizin vetė. Mund tė shtyhen me duart, tė lakohen ose tė zvarriten. Ose tė ecin me ndihmėn e dubakut. Problemi kryesor tani ėshtė siguria. Duhet t'i siguroni tė gjitha pikat e rrezikshme nė shtėpi, tė jenė larg fėmijės. Pėr kėtė periudhė karakteristike ėshtė:



    • Orvaten tė ngrihen duke u mbajtur pėr mobiljesh.
    • Disa bebe ecin, edhe pse shumica do tė fillojnė tė ecin gjatė muajve qė vijojnė.
    • Mund tė kapin ndonjė send, me ndihmėn e gishtave.
    • Tregojnė kah sendet me gisht dhe mund tė mbartin sendin nga njėra dorė te tjetra.
    • Nuk munden ta vendosin sendin te vendi por shpesh e hedhin nėse u bezdiset.
    • Nuk mund tė rrijnė ulur gjatė nėse nuk i mbani.
    • Ėshtė e mundshme qė tė fillojnė tė ushqehen vetė, tė ulur nė karrike speciale, por zakonisht mė interesant e kanė ta thithin ose ta mbajnė ushqimin nė gojė se sa ta hanė.
    • Mund tė pijnė nga gotė speciale pėr ta.
    Gjuha dhe tė folurit
    Bebeja juaj e kupton qėllimin e bisedės, dhe nėse nuk mund tė shqiptojė fjalė tė kuptueshme, “flet” me ju me intonacion tė saktė tė zėrit. Bebeja juaj:



    • Mund tė thotė fjalė tė thjeshta si nė-na, ba-ba.
    • I njeh disa fjalė.
    • Lėviz me kokėn qė tė thotė jo.
    • Tingujt qė i prodhon tashmė janė mė specifike pėr gjuhėn e tij personale.
    • Do muzikė dhe ritėm, dhe kėrcen dhe luan pas ritmit.
    • Do pėrsėritje tė kėngėve.
    Si ta nxisni zhvillimin?
    Fėmijėt e kėsaj moshe mė shumė duan qė tė jenė me njerėz, por tregojnė interes edhe pėr lodra sidomos pėr lodra qė lėvizin dhe bėjnė zhurmė. Sugjerimet qė vijojnė ndikojnė nė mėnyrė nxitėse pėr zhvillimin:



    • I bėni kuti nė kuzhinė, tė cilėn ai vetė mund ta mbyllė dhe ta hapė. I jepni kusi dhe lugė qė tė trokasė.
    • I kėndoni kėngė dhe ia pėrsėritni refrenet. Vallėzoni me tė derisa i kėndoni.
    • Furnizohuni me libra tė zakonshėm me fotografi tė qarta (libra tė ilustruar).
    • Luani symbyllazi. I flisni shumė.
    • Uleni te vendi i tij dhe e rrethoheni me lodra qė tė luajė.
    • I jepni tė ngasė troler ose karrocė tė vogėl.
    Shenja qė sugjerojnė nė pengesa nė zhvillim
    Fėmijėt zhvillohen me shpejtėsi tė ndryshme, kėshtu qė nėse fėmija juaj nuk mund t'i bėjė tė gjitha gjėrat qė janė tė pėrmendura mė lartė nuk do tė thotė qė ka pengesė nė zhvillim. Megjithatė, nėse dallon shumė nga fėmijėt tjerė tė moshės sė tij, ose nėse jeni tė brengosur pėr zhvillimin e tij ose ju duket qė ngec, kėrkoni ndihmė profesionale (pediatėr). Shenjat qė sugjerojnė nė pengesa nė zhvillim pėrfshijnė:



    • Nuk tregon gėzim kur sheh person qė e njeh.
    • Nuk tregon frikė kur e largojnė nga ai qė kujdeset pėr tė.
    • Nuk rri ulur nė moshė prej 9-10 muajsh.
    • Nuk fillon tė lėviz pėrreth, nė asnjė mėnyrė.
    • Nuk interesohet pėr sendet.
    • Gugatja nuk bėhet mė komplekse.
    • Nuk gugat nė konverzacion me tė tjerė.
    Ku tė drejtoheni pėr ndihmė?


    • Pediatri juaj
    • Instituti pėr Nėna dhe Fėmijė
    • Klinika e Pediatrisė, Ambulanca Konsultative Neurologjike
    [/justify]
    </LI>

_________________

Me mir nje fund me dhimbje sesa...nje dhimbje pa fund

Greminat e pafundme,
Ato qė mėshirė nuk kanė,
Zemrat nė dysh na i kanė ndarė
O i dashuri Elbasan, se
Lulet mė tė bukura na i moren, e
As pyet pėr kėtė s’na kanė.

gazola
Admin
Admin

Female
Numri i postimeve: 516
Age: 28
Localisation: e ku tjeter?
profesioni: Laborant-Dentar Stomatologji
hobi: Muzika
Reputation: 0
Points: 11
Registration date: 03/06/2007

Shiko profilin e anėtarit http://riniashqiptare.forumotion.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

djathtas Re: Si te rrisim nje bebe te shendeteshme

Mesazh nga gazola prej Sun Jul 06, 2008 9:08 pm

Shtatzania, ēfarė ndodh me bebin dhe nėnėn ne muajt e shatzanise bazuar ne javet e shtatzanise.

Tremujori I pare.
Foto si zhvillohet bebja
Java 3

Fekondimi
ndodh 2-3 jave nga dita e pare e menstruacioneve te fundit. Kjo
konsiderohet dita e pare e shtatzanise, prandaj duhet ta mbash mend.
Veza ėshtė sa nji maje gjilpere dhe po merr rrugėn pėr ne miter.

Java 4

Veza vendoset ne miter dhe fillon “zhvillimin”

Java 5

Embrioni ėshtė tashmė 2-3 mm lungime, rreth tij ėshtė formuar shtresa mbrojtese.

Menstruacionet te janė vonuar, megjithėse ke shenjat e ardhjes, dhimbje, zmadhim gjoksi dhe dhimbje kokė


Java 6

Tani fillon te ndjesh qe je shtatzene, dallon ndryshimet ne trup.
Shfaqet perzjerja-me shpesh ne mėngjes ose kur ndjen ere gatimi.
Ndihesh
e lodhur sepse metabolizmi jot ėshtė shpejtuar pėr te pėrballuar
ndryshimet ne organizmin tėnd. Mitra rritet dhe peshon mbi fshikzen e
urines, duke I ulur volumin, kėshtu qe ndjen nevojen pėr te shkuar ne
tualet me shpesh.
Megjithėse embrioni (bebi) ėshtė akoma I vogėl, 4
dhomat e zemrės se tij janė formuar, zemra I rreh me 180/min,
gjithashtu ėshtė formuar tubi neural, nga I cili do zhvillohet truri
dhe palca e shtylles kurrizore te bebit.


Java 7


Truri
I bebit ėshtė ne zhvillim, fillon te formohet tubi tretes dhe
gjymtyret. Koka ėshtė shumė e madhe ne krahasim me pjesen tjetėr te
trupit dhe mbeshtetet ne kraharor.
Ti ndihesh gjithmonė e me keq (te perzjera ne mėngjes, te vjella, te cilat mund te zgjatin gjithė ditėn).

Java 8


Ne
kėtė moment , embrioni (bebi) ėshtė 2,5 cm I gjatė. Dallohet fytyra,
maja e hundės, goja dhe dy vija nė vend te qepallave. Gjymtyret rriten
ne vazhdim, organet kryesore kanė zėnė vendin e tyre.
Barku jot
rritet ngadalė dhe ti fillon tė kesh neps, hormonet do tė ulin
tensionin e gjakut, do ndjesh marrje mendsh nėse do ngihesh pernjehere
nga krevati.

Java 9


Embrioni
(bebi) rritet shpejt dhe ka pėrmasat e njė “luleshtrydhe”. Fillon ti
zhvillohen sytė, veshet, sistemi gjenital, urinar. Ne pėrfundim te
kėsaj jave bebi do kėtė qepalla, dhe mushkeri. Melcia e bebit fillon te
prodhoje gjak (qeliza gjaku) dhe formohet kordoni ombilikal.

Ti
ndjen trashje ne mes. Mishrat e dhembeve bėhen te ndjeshem (me te bute)
dhe rrjedhin gjak, sidomos kur lan dhembet Kur je shtatzene ėshtė shumė
e lehtė te besh infeksion ne mishrat e dhembeve, prandaj duhet tė
shkosh tek stomatologu pėr kontroll.


Java 10


Mitra
jote ėshtė sa nji portokalle dhe ne brendesi te saj zhvillohet bebi qe
tashmė ėshtė sa njė kumbull. Kartilazhi qe formoi si fillim skeletin e
bebit transformohet ne kocke. Gjymtyret zgjaten dhe shfaqen berrylat
dhe gjunjet.
Ty te ėshtė zmadhuar gjoksi dhe sigurisht ke nevojė pėr recipeta me numer me tė madh.

Java 11

Ne
tre javet ne vazhdim bebi jot do dyfishoje dimensionet. Periudha
delikate pėr zhvillimin e tij afersisht kaloi, ndėrsa rreziku pėr te
humbur shtatzanine ėshtė me I vogėl.
Sasia e pėrgjithshme e gjakut
qe qarkullon ne trupin tėnd ėshtė rritur dhe do vazhdoje te rritet deri
ne javen e 30. Pėr kėtė arsye floket tani kanė me shumė shkelqim dhe
thonjtė janė me te shendetshem.

Jave 12

Fillon
te duket pak barku sepse mitra, e cila ėshtė zmadhuar shtyhet pėrpara.
Tani mund te ndihet me mirė nga mjeku. Kontrolli mjeksor duhet bėrė ne
javen e 8 dhe ne javen e 12. Zemra jote punon me shumė sepse duhet te
pompoje njė sasi gjaku me te madhe se zakonisht; do djersitesh me shumė
dhe temperatura e trupit tėnd do rritet.

Bebi tani peshon
afersisht 18 grame dhe ėshtė 6,5 cm I gjatė. Gishtat e kėmbės I ka te
ndara dhe fytyra ėshtė formuar komplet. Fillon te zhvillohen organet
gjenitale te jashtme, do zgjase edhe pak para se te duken ne eko.

_________________

Me mir nje fund me dhimbje sesa...nje dhimbje pa fund

Greminat e pafundme,
Ato qė mėshirė nuk kanė,
Zemrat nė dysh na i kanė ndarė
O i dashuri Elbasan, se
Lulet mė tė bukura na i moren, e
As pyet pėr kėtė s’na kanė.

gazola
Admin
Admin

Female
Numri i postimeve: 516
Age: 28
Localisation: e ku tjeter?
profesioni: Laborant-Dentar Stomatologji
hobi: Muzika
Reputation: 0
Points: 11
Registration date: 03/06/2007

Shiko profilin e anėtarit http://riniashqiptare.forumotion.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

djathtas Re: Si te rrisim nje bebe te shendeteshme

Mesazh nga gazola prej Sun Jul 06, 2008 9:08 pm

Tremujori i dytė


Java 13

Nuk
e ndjen akoma, por bebi jot ėshtė I gjalleruar, ka filluar te levize.
Deri ne mbarim te tremujorit tė parė, tė gjitha organet e tij janė
komplet te formuara. Zemra I rreh shpejt, dy here me shpejt sesa nji
njeriu te rritur. Lekuren e ka te kuqe, te tejdukshme, pa dhjam.

Lajmi
I mirė pėr ty ėshtė qe tani shpeton nga te perzjerat e mengjesit nga
java ne vazhdim. Fatkeqesisht mund te shfaqen probleme te tjera: disa
femra kanė probleme me “daljen jashtė” gjatė kėsaj periudhe te
shtatzanise. Keshillohet konsumimi I sa me shumė frutave dhe perimeve
dhe te pish 2 liter ujė pa gaz ēdo ditė.


Java 14

Ne
tremujorin e dytė, shumica e femrave ndihen me mirė. Placenta tani
kujdeset pėr ushqimin dhe prodhimin e hormoneve, kėshtu qe ti do
shpetosh nga te perzjerat dhe pse jo do ndihesh mė me energji.

Trupi jot peson ndryshime: lekura erresohet dhe nji vijė ne ngjyrė te mbyllur (vija nigra) zbret mes barkut.
Bebi tani pėrgjigjet ngacmimeve si zhurma, drita, prekje edhe sepse ti nuk e ndjen akoma te levize.

Java 15

Bebi
jot tani ėshtė 10 cm I gjatė. Pas ēdo ditė I qartesohen sytė, veshet,
buzėt dhe hunda. I rriten qerpiket. Fillon te kėtė refleksin e thithjes.

Ti
ndihesh me mirė! Lekura jote ėshtė e ndjeshme ndaj diellit. Mund te
shfaqen pika kafe si quka te cilat do zhduken pas lindjes.
Kockat
e bebit fillojnė te forcohen, dhe dhembet zhvillohen ne brendesi te
mishrave te dhembeve, prandaj ėshtė e rėndėsishme tė kesh diete me
shumė kalcium, pėr mos u konsumuar rezervat e tua..


Java 16


Gjymtyret e bebit janė formuar, tani bebi ka thonj dhe vetulla. Mund te thith gishtin e madh te kėmbės.
Ndjen
levizjet e para-shumė fine, si disa buleza gazi. Tani mund tė shkosh
pėr kontrollin e dytė tek mjeku, gjatė se cilit do tė te bėhet
ekografi. Ekografia e pare ėshtė pėr te caktuar ditėn e lindjes, ndėrsa
te tjerat ne vazhdim pėr tė parė zhvillimin e bebit dhe pozicionin e
tij.
Ti ke shtuar goxha ne peshe, sidomos ne vithe, kofshe dhe bark.

Java 17

Barku
ėshtė gjithmonė e me I dukshėm. Pėr arsyet te sasise se rritur te
gjakut hundet e ke te zena dhe mund tė kesh rrjedhje gjaku nga hundet.
Floket bėhen me yndyre shumė me shpejt se zakonisht.

Bebi tani
ėshtė me I rėndė sesa placenta; ėshtė I gjatė I dobėt, ne kėtė periudhe
lekura e gishtave ka marrė rrudha dhe bebi ka shenja gishtash.


Java 18


Trupi
jot vazhdon te rritet; ke shtuar afersisht 2 deri ne 6 kilogram dhe
ndonjėherė ke dhimbje ne vithe nga zgjatja e ligamenteve. Nuk fle dot
mirė, kėshtu qe kthehu ne njė anė, e mbeshtetur ne jasteke. Sekrecionet
vaginale janė me te shumta tani.
Je plot energji dhe mund te mendodh pėr te ndjekur kurse paralindjes.
Ushtrimet e frymemarrjes dhe te forcimit te muskujve do tė jenė shumė te nevojshme gjatė lindjes.

Bebi ėshtė 20 cm I gjatė dhe thith lengun amniotik ne mushkeri (ndihmon ne zhvillimin e mushkerive)


Java 19


Me
zmadhimin e barkut, kerthiza zgjerohet. Je ne gjysmen e rrugės. Mund tė
kesh dhimbje kurrrizi sepse mitra ėshtė zmadhuar dhe zhvendos qendren e
rendeses. Shplodhu me kembet e ngritura dhe mundohu mos te ngresh pesha.

Bebi leviz shumė dhe mund te ndjesh goditjen e pare.


Java 20

Bebi
jot rritet me shpejtesi: tani ai peshon 260 de gram, dhe ėshtė 25 cm i
gjatė. Muskujt po marrin po ndjekin zhvillimin normal, ti e ndjen kur
ai zgjatet ne bark, ai kthehet sa ne njė anė ne tjetrėn dhe bėn
akrobaci te vogla.

Pėr shkak te zmadhimit te barkut, mund tė
kesh djegje te stomakut dhe probleme me tretjen. Perdor qumėsht dhe ēaj
mente. Duhet te hash shpesh dhe nga pak, duke u pertypur ngadalė, kjo
do tė beje te ndihesh me mirė.


Java 21

Lekura
e barkut ėshtė zgjeruar shumė dhe prandaj ėshtė e thate dhe te kruhet.
Duhet te lyhesh sa me shpesh me krem hidratant ose vaj pėr beba dhe
bezdisja do kaloje. Kujdes nėse kruarja ėshtė ne te gjithė trupin duhet
tė shkosh tek mjeku.

Bebi peshon tani 450 gram dhe ka akoma vend
te levize lirshem. I zhvillohet degjimi dhe mund ti pėrgjigjet
muzikes.Trupi I mbulohet nga nji substance e bardhe e cila prodhohet
nga gjendrat dhjamore pėr ti mbrojtur lekuren.

Java 22

Bebi
jot ėshtė I shkathet ne levizje dhe ti e ndjen kėtė. Qe ne kėtė moment
mund ti kendosh ninulla. Shkencetaret kanė vėrtetuar se veshet e bebit
janė formuar komplet ne kėtė periudhe dhe mund te degjoje zhurmat e
jashtme. Gjithashtu mos hezito ti flasėsh sa me shumė, sepse bebi
tashmė ta njeh zėrin.

Ti do vesh re ne fytyre edhe gjaku te zmadhuara ndėrsa mishrat e dhembeve janė te enjtur.


Java 23

Bebi tani ėshtė si kukull. Mund ti dallosh pjeset e trupit nėpėrmjet prekjes se barkut tėnd.
Bebi reagon ndaj zhurmave te forta, muzikes dhe zerave me te cilėt ėshtė familjarizuar.
Ti
ke shtuar ne peshe 4,5 deri ne 7 kilogram. Kembet I ke te fryra dhe
mund tė kesh plsje te venave, ndonjėherė ndjen nji dhimbje ne pjesen e
poshtme te barkut, janė muskujt te cilėt zgjaten. Dhimbja kalon nėse
shplodhesh..


Java 24

Fillon
te ndjesh kontaktimet Braxton Hicks. Kėto janė kontraktime fiziologjike
te cilat pompojne gjakun ne miter gjatė shtazanise dhe ndihmojne trupin
gjatė lindjes.

Bebi ėshtė 33 cm I gjatė dhe peshon 550 grame. I
zhvillohen muskujt. Mushkerite e bebit janė te zhvilluara mjaftueshem
qe bebi te “marrė fryme” vete.
Nėse do ta lindje tani, mundėsia pėr te mbijetuar ėshtė e ulet.


Java 25

Bebi
tani ka arritur peshėn 700 gram. Ka periudha gjumi dhe zgjuarje. Mitra
ėshtė bėrė sa nji top futbolli dhe ka filluar te peshoje mbi fshikzen e
urines prandaj do urinosh gjithmonė e me shpesh.


Java 26


Bebi
rritet me ritm te shpejte. Godet fuqishem dhe ne te shumtėn e rasteve
ndodh atėherė kur ti shplodhesh. Kycet e kembeve dhe fytyra te fryhen
sepse trupi jot mban ujė.
Lekura, nga shendoshja shfaqen te cara ne
gjoks, bark dhe kofshe. Ėshtė koha te pėrdorėsh njė krem special pėr te
hidratuar lekuren.

Java 27

Bebi shendoshet, formon depozita dhjami. Pėr here tė parė do hapi sytė, qepallat nuk janė me te ngjitura.
Ti mund te besh lehtė infeksione urinare ne kėtė periudhe, kėshtu qe duhet te pish shumė ujė.
Mund te ndjesh tension ne gjoks I cili mund te te bezdise.


Java 28

Nga
kjo jave dhe deri 72 ore pas lindjes gjoksi jot do prodhoje kolostru.
Ky pėrmban faktor imunitar te cilėt mbrojne bebin sidomos ne kėtė
periudhe kur sistemi I tij imunitar ėshtė I pazhvilluar.
Mjeku jot
do tė therrase pėr kontroll ēdo dy jave dhe do tė masė me shumė kujdes
tensionin e gjakut. Mund tė kesh nxehtesi pas lodhjes fizike.
Truri
I bebit rritet si pėrmasa dhe bėhet me kompleks. Ai mund te ndjej
shije, mund te dalloje midis te embles dhe te thartes dhe mund te kėtė
edhe preferenca.

Zemra I rreh me fort kur ti flet; te njeh zėrin.

_________________

Me mir nje fund me dhimbje sesa...nje dhimbje pa fund

Greminat e pafundme,
Ato qė mėshirė nuk kanė,
Zemrat nė dysh na i kanė ndarė
O i dashuri Elbasan, se
Lulet mė tė bukura na i moren, e
As pyet pėr kėtė s’na kanė.

gazola
Admin
Admin

Female
Numri i postimeve: 516
Age: 28
Localisation: e ku tjeter?
profesioni: Laborant-Dentar Stomatologji
hobi: Muzika
Reputation: 0
Points: 11
Registration date: 03/06/2007

Shiko profilin e anėtarit http://riniashqiptare.forumotion.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

djathtas Re: Si te rrisim nje bebe te shendeteshme

Mesazh nga gazola prej Sun Jul 06, 2008 9:12 pm

Tremujori i tretė


Java 29


Bebi jot peshon tani rreth 1100 gram dhe ėshtė afersisht 40 cm I gjatė.
Gjatė
gjithė kohės zgjatet dhe te godet. Ndonjehere do ndjesh kontraktime te
pėrsėritshme (njera pas tjetres) ne bark, nuk ke pse shqetesohesh:
ėshtė bebi te cilin e ze lemza sepse ka thithur me shumė leng amniotik
nga cduhet.

Pėr shkak te peshes te cilėn mban, te dhembin kembet dhe mund tė kesh probleme me ekuilibrin.


Java 30


Shumica e fėmijėve kthehen me koken poshte gjatė kėsaj jave, duke u pregatitur kėshtu pėr lindjen.

Hapesira ne miter tani ėshtė e pamjaftueshme, nuk I le vend bebit pėr levizje te teperta.

Tani
lodhesh me lehtė dhe ke dhimbje kurrizi. Ėshtė koha pėr te filluar
ushtrimet pėr forcimin e muskujve: kontraktimin dhe qetesimin e muskujve


Java 31


Bebi rritet ne peshe, tashmė ai peshon 1800 gram, dhe deri ne momentin qe do lindi pesha e tij do dyfishohet.
Ti ke probleme me frymemarrjen, sidomos pas veprimeve fizike. Mund te besh disa ushtrime frymarrjeje, por pa ekzagjeruar.


Java 32


Bebi tani ėshtė I gjatė 41 de cm.

Ti ke shtuar 9-12 kilogram ne peshe dhe nuk fle mirė. Kthehu ne nji anė dhe mbeshtetu ne shumė jasteke.


Java 33


Bebi ėshtė plot energji dhe godet fuqishem. Rritet edhe barku jot.

Urinon edhe me shpesh sesa deri tani.


Java 34


Bebi peshon afersisht 2200 gram dhe ėshtė 44 cm I gjatė. Truri dhe sistemi nervoz janė formuar komplet.
Me zbritjen e bebit drejt daljes, forma e barkut tėnd ndryshon..


Java 35


Bebi jot I afrohet dimensioneve te nji bebi “gati pėr tu lindur”, peshon rreth 2500 gram.

Mund tė fillosh pregatitjet pėr ngjarjen madheshtore

Java 36

Bebi ėshtė 2750 gram dhe 49 cm I gjatė. Koka e tij I afrohet daljes dhe ti mund te marrėsh fryme me lehtė.
Urinon me shpesh sepse bebi peshon mbi fshikezen e urines dhe mund te humbasesh urine nėse teshtin apo kollitesh.

Duke filluar nga ky moment, kontrollet mjeksore duhet te jenė javore


Java 37

Bebi mund te marrė fryme, te thithe dhe te percjelle. Ka te formuar shumicen e reflekseve.
Ti ndjen mungese konforti te te shtohet ēdo ditė.


Java 38


Bebi jot ėshtė gati pėr te ardhur. Kohezgjatja mesatare e shtatzanise ėshtė 266 ditė, d.m.th. 38 jave qe nga momenti I krijimit.

Ti nuk do shendoshesh me tepėr se kaq. Bebi mund te marrė fryme vetėm, thonjtė e tij ne duar edhe kėmbė forcohen ēdo ditė.


Java 39


Tani bebi jot do shtoj shumė pak ne peshe, pesha mesatare ne lindje do jetė rreth 3500 gram.
Kockat e kokės janė gati pėr lindje, pėr te kaluar me lehtė ne vagin.

Qafa ėshtė paksa e hapur dhe ke kontraktime Braxton Hicks te fuqishme.


Java 40


Koka e bebit zbret ne segmentin e fundit te mitres dhe ushtron presion mbi qafen.
Bebi tani ėshtė 50 cm I gjatė dhe ėshtė I papritur momenti kur do dalė ne drite.

Java 41

Java 42
Pas pak kohėsh do ta mbash ne krah pėr here tė parė.


Keto informacione jane te marra nga nje gjenekolog

_________________

Me mir nje fund me dhimbje sesa...nje dhimbje pa fund

Greminat e pafundme,
Ato qė mėshirė nuk kanė,
Zemrat nė dysh na i kanė ndarė
O i dashuri Elbasan, se
Lulet mė tė bukura na i moren, e
As pyet pėr kėtė s’na kanė.

gazola
Admin
Admin

Female
Numri i postimeve: 516
Age: 28
Localisation: e ku tjeter?
profesioni: Laborant-Dentar Stomatologji
hobi: Muzika
Reputation: 0
Points: 11
Registration date: 03/06/2007

Shiko profilin e anėtarit http://riniashqiptare.forumotion.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

djathtas Zhvillimi i fėmijės 1-2 vjet

Mesazh nga gazola prej Thu Jul 31, 2008 12:53 pm

Zhvillimi
social dhe emocional

Edhe pse fėmijėt e kėsaj moshe kuptojnė
shumė fjalė, ata nuk mund tė mendojnė nė
mėnyrė abstrakte-ata janė tė pėrpiktė,
mendimtarė konkret. Nuk janė shumė tė
ndėgjueshėm, shpesh nuk u pėrgjigjen
urdhėrave. E kuptojnė ē'do tė thotė “jo”,
por nuk mund t'i kontrollojnė impulset e
tyre. Karakteristikat e zhvillimit nė kėtė
periudhė pėrfshijnė:


  • Fėmija juaj ėshtė kureshtar, plot me
    energji dhe kėrkon t'i kushtoni
    vėmendje.

  • Ai ėshtė shumė i varur dhe i lidhur,
    dhe duket sikur frikėsohet qė mos e
    braktisni.

  • Kėnaqet nė lojė me tė rriturit,
    sidomos nė lojėra me karakter
    pėrsėritės..

  • Tregon interes pėr fėmijė mė tė
    mėdhenj, por zakonisht luan vetėm. Ende
    nuk e ka zhvilluar aftėsinė t'i ndajė
    gjėrat me tė tjerėt.

  • I imiton tė tjerėt-p.sh., shtiret se
    gjoja bisedon nė telefon.

  • Mund tė bashkėpunojė rreth veshjes,
    pasi qė do tė imitojė dhe tė marrė pjesė
    nė kėtė.

  • Pėrmirėsohet aftėsia tė ushqehet
    vetė.

Karakteristikat tjera tė zhvillimit janė:


  • Pėrmirėsohet memoria.

  • Tregon aftėsi tė punojė me sende qė
    shkojnė bashkė-p.sh. laps dhe letėr.

  • Aftėsi tė radhisė fotografi nė njė
    tėrėsi, kube.

  • Aftėsi tė mbajė mend dhe tė pėrsėris
    ndodhi tė kaluara.

  • Kėnaqet nė lojėra tė thjeshta
    “kinse”, p.sh. shtiret se flet me ndonjė
    nė telefonin e tij-lodėr.

  • Nuk e kupton madhėsinė e sipėrfaqes
    -p.sh. mund tė frikėsohet mos rrėzohet
    nė kanalet e ujit, nė banjo.
Zhvillimi motorik
Fėmija juaj tregon pėrparim tė shpejtė nė
lėvizjet, qė do tė thotė duhet ta
reorganizoni tėrė shtėpinė. Fshihni larg
fėmijėve sendet qė thyehen dhe ato tė
rrezikshmet. Karakteristikat e zhvillimit:


  • Fėmija njė vjeēar mund t'ju humbasė
    sysh shpejt, me dubak me katėr rrota.

  • 15 muajsh mund tė ec vetė, me kėmbė
    tė hapura dhe me duar tė ngritura. Deri
    nė moshėn dy vjeēare, fėmijėt mėsojnė tė
    vrapojnė.

  • 15 muajsh, ata ndalen nė kėmbė duke
    i shfytėzuar duart, por dy vjeē mund ta
    bėjnė kėtė pa i shfrytėzuar duart.

  • Deri mė dy vjet, shumica e fėmijėve
    mund tė zbresin shkallėve nėse mbahen,
    por para se tė kalojnė nė shkallėn e
    ardhshme ndalen nė shkallė me tė dyja
    kėmbėt.

  • Dy vjeē mund tė shtypin butona dhe
    t'a shtypin rrezen e derės.
Zhvillimi i gjuhės




  • Nė moshė 15 muajsh fėmija juaj
    mesatarisht di 10 fjalė.

  • Nė moshė mes 18 muaj dhe 2 vjet
    mesatarisht ka nė dispozicion 50 fjalė.

  • Deri 2 vjet, fėmijėt mund ta
    shprehin me fjalė shumicėn e asaj qė
    duan ta thonė. Fjalitė bėhen mė tė gjata
    dhe mė precize.

  • Tė kuptuarit pėrmirėsohet, ashtu qė
    ata mund tė mbajnė mend dy gjėra
    njėkohėsisht-p.sh. ta marrė topin dhe ta
    ēojė te babi.

  • Kur ėshtė i shqetėsuar mund tė flas
    me ndėrprirjee ose tė dyshohet rreth
    ndonjė fjale
Si ta nxisni zhvillimin e fėmijės tuaj?





  • I bleni lodra me kopsa dhe dorėza tė
    cilat mund t'i shtypin.

  • I bleni libra tė ilustruar tė
    thjeshtė.

  • I bleni lodra tė pėrbėra nga pjesė,
    qė tė mund t'i shpėrbėjė.

  • I bleni libra me fotografia.

  • Luani loja me jo, p.sh. “a ėshtė
    vėllai nėn krevat”?

  • Fėmijėt e vegjėl duan t'i imitojnė
    tė tjerėt. I siguroni sende pėr ta bėrė
    kėtė.

  • E lini ndonjėherė tė lozin vetėm,
    duhet tė mėsojė tė kėnaqet vetė.
Shenja qė sugjerojnė pėr pengesė nė
zhvillimin

Fėmijėt zhvillohen me shpejtėsi tė ndryshme,
ashtu qė nėse fėmija juaj nuk mund t'i bėjė
tė gjitha gjėrat qė janė tė pėrmendura mė
lartė nuk do tė thotė qė ka pengesė nė
zhvillim. Megjthatė, nėse dallon shumė nga
fėmijėt tjerė tė moshės sė tij, ose nėse
jeni tė brengosur pėr zhvillimin e tij ose
ju duket qė ngec, kėrkoni ndihmė
profesionale (pediatėr). Shenjat qė
sugjerojnė nė pengesa nė zhvillim
pėrfshijnė:


  • Nuk tregon vetėdije pėr njerėz tė
    ndryshėm.

  • Nuk tregon interes pėr anėtarėt e
    familjes.

  • Nuk tregon frikė nga ndarja.

  • Ende nuk ec.

  • Nuk ecėn stabil, sidomos nėse ka
    plogėshti (flopy infant).

  • Nuk gugat shpesh.

  • Nuk di tė thotė fjalė me domethėnie.

  • Nuk dėgjon kur i flasin tė tjerėt.

  • Ėshtė shumė i qetė kur luan.

  • Nuk pėrgjigjet kur i flasin tė
    tjerėt.

  • Nuk ėshtė i aftė t'i tregojė sendet
    kur ia thua nė emėr.
Ku tė drejtoheni pėr ndihmė?



  • Pediatri juaj.

  • Kėshillimore pėr zhvillimin e
    fėmijės

  • Klinika e Pediatrisė – Ambulanca
    Konsultative e Ne urologjisė

_________________

Me mir nje fund me dhimbje sesa...nje dhimbje pa fund

Greminat e pafundme,
Ato qė mėshirė nuk kanė,
Zemrat nė dysh na i kanė ndarė
O i dashuri Elbasan, se
Lulet mė tė bukura na i moren, e
As pyet pėr kėtė s’na kanė.

gazola
Admin
Admin

Female
Numri i postimeve: 516
Age: 28
Localisation: e ku tjeter?
profesioni: Laborant-Dentar Stomatologji
hobi: Muzika
Reputation: 0
Points: 11
Registration date: 03/06/2007

Shiko profilin e anėtarit http://riniashqiptare.forumotion.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

djathtas Zhvillimi i fėmijės 2-3 vjet

Mesazh nga gazola prej Thu Jul 31, 2008 12:57 pm

Zhvillimi
social dhe emocional

Fėmija nė kėtė moshė veē mė
shqipton fjali. Ka mėsuar shumė gjėra
pėr raportet mes tė afėrmve, di t'i dojė
(empatia). Ka shumė vetėbesim dhe fjala
“jo” ėshtė mė e pėlqyera pėr tė.
Karakteristika tjera pėr kėtė periudhė
janė:
Sulmet e mllefit/hidhėrimit (temper
tantrum), kur fėmija e humb plotėsisht
kontrollin.
Fėmijėt e kėsaj moshe duan tė luajnė me
fėmijė tjerė, por pėr kohė tė shkurtė,
pasi qė ende nuk e kanė zhvilluar
aftėsinė pėr t'i ndarė gjėrat me tė
tjerėt. Janė tė padurimshėm, nuk mund tė
presin dhe u vjen rėndė kur duhet ata ta
bėjnė zgjedhjen. Ende nuk mund ta
kuptojnė shkakun pse diēka ndodh, dhe
nuk mund t'i kontrollojnė impulset.
Duan nė gjithēka t'i imitojnė tė
rriturit.

Zhvillimi i tė kuptuarit
Edhe pse dinė tė shqiptojnė
shumė fjalė ata nuk mund ta kuptojnė nė
tėrėsi kuptimin e tyre. Karakteristikat
qė vijojnė janė tipike pėr kėtė
periudhė:
Fėmija dy vjeēar ende mendon qė prindi
mund t'i lexojė mendimet e tij. Rėndė e
bėn dallimin mes reales dhe imagjinatės.
Kėnaqet nė lojat “kinse” (shtirja) . Di
tė heqė vija tė ndryshme, pika dhe
rrethe, por ende nuk di tė vizatojė
fotografi.

Zhvillimi motorik
Fėmija dyvjeēar ka vetėbesim nė
aspekt tė aftėsive motorike, por nuk di
tė vlerėsojė kur duhet tė ndalet. Shpesh
i teston kufijtė personalė. Nuk ka
aftėsi ta vlerėsojė rrezikun, prandaj
prindėrit duhet t'i caktojnė kufijtė.
Ata duhet t'i ndihmojnė t'i zhvillojė
aftėsitė, duke i siguruar vend tė
sigurtė pėr tė lojtur, por patjetėr nėn
kontrollin e tė rriturve. Nė kėtė
periudhė fėmija do tė mėsojė tė hipė
nėpėr shkallė, ta shqelmojė topin dhe tė
kėrcejė. Ndihmon derisa e veshni dhe e
zhveshni.

Zhvillimi i gjuhės
Gjuha zhvillohet shumė shpejtė.
Fjalitė qė i shqipton shpesh duken si pa
kuptim. Nė vitin e dytė, shumica e
fėmijėve e dinė emėrtimin e shumicės sė
sendeve ndėrsa deri nė fund tė vitit ata
mund tė thonė fjali tė shkurta. Deri nė
vitin e tretė mund tė ndjekin
instrukcione komplekse. Ende kohė pas
kohe i pėrziejnė “unė” me “ju”. Shumica
e fėmijėve tė kėsaj moshe nuk i
shqiptojnė qartė fjalėt.

Vendosja e shprehive higjienike
(bėrja e nevojės nė nevojtore)
Nė kėtė moshė fėmijėt janė tė
pėrgatitur ta pėrdorin nevojtoren.
Megjithatė, disa fėmijė i preferojnė
pelenat ose u kthehen pelenave nėse lind
bebe e re nė familje. Sugjerimet qė
vijojnė mund tė shėrbejnė pėr vendosjen
e shprehive: E lini tė pėrparojė me
shpejtėsinė e tij, e inkurajoni ta marrė
pėrgjegjėsinė. Nėse nuk pėrparon
mjaftueshėm shpejt, ndaluni pakėz dhe
orvatuni sėrish kur tė rritet edhe
pakėz. Nėse ėshtė i frikėsuar ose nėn
presion, mė rėndė shkon nė nevojtore.
Konsultoni pediatrin tuaj nėse mendoni
qė mes jush dhe fėmijės krijohet nervozė
e madhe rreth kėsaj ēėshtjeje.

Si ta nxisni zhvillimin?

  • Pėrkushtoni kujdes fėmijės sa
    herė qė keni mundėsi. I lexoni nė zė
    dhe i flisni pėr fotografitė. I
    parashroni pyetje, tregoni interesim
    tė vėrtetė. Furnizohuni me lodra tė
    ndryshme, letra pėr tė vizatuar,
    kukulla, arusha, qen, karroca etj.
  • Siguroni mundėsi pėr tė lojtur
    nė oborr si rrėshqitėse, rėrė etj.
  • I pėrmbani nė pėrpjekjet ta
    “hulumtojnė” botėn, por keni kujdes
    pėr sigurinė e tij.
Shenja qė sugjerojnė nė probleme
nė zhvillim
Tė gjithė fėmijėt zhvillohen me
shpejtėsi tė ndryshme, kėshtu qė nėse
fėmija juaj nuk mund t'i bėjė tė gjitha
gjėrat qė janė tė pėrmendura mė lartė
nuk do tė thotė qė ka pengesė nė
zhvillim. Megjithatė, nėse dallon shumė
nga fėmijėt tjerė tė moshės sė tij, ose
nėse jeni tė brengosur pėr zhvillimin e
tij ose ju duket qė ngec, kėrkoni ndihmė
profesionale (pediatėr). Shenjat qė
sugjerojnė nė pengesa nė zhvillim
pėrfshijnė:

  • Tantrume tė shpeshta (sulme tė
    hidhėrimit).
  • Nuk luan, as me fėmijė, e as me
    tė rritur.
  • Nuk do lojra me imagjinatė.
    Shpesh ėshtė nė botėn e vete dhe
    nuk pėrzihet me tė tjerė.
    Rėndė vrapon.
  • Ėshtė i plogėsht.
  • Nuk mund tė hipė nėpėr shkallė
    ose nė mobilje tė ulta. Nuk ėshtė i
    aftė pėr tė hipur.
  • Nuk ėshtė mjaftueshėm aktiv ose
    tepėr aktiv, nė krahasim me fėmijėt
    e tjerė tė moshės sė tij.
  • Nuk ėshtė i aftė tė ushqehet
    vetė.
  • Nuk shfrytėzon fjalė pėr t'u
    shprehur (t'u tregojė tė tjerėve se
    ē'do).
  • Nuk flet qartė, nuk kuptohet se
    ē'do tė thotė.
Ku tė drejtoheni pėr ndihmė?

  • Pediatri juaj

  • Kėshillimore pėr zhvillimin

  • Klinika e Pediatrisė, Ambulanca
    Konsultative Neurologjike.


Edituar pėr herė tė fundit nga gazola nė Thu Jul 31, 2008 1:06 pm, edituar 1 herė gjithsej

_________________

Me mir nje fund me dhimbje sesa...nje dhimbje pa fund

Greminat e pafundme,
Ato qė mėshirė nuk kanė,
Zemrat nė dysh na i kanė ndarė
O i dashuri Elbasan, se
Lulet mė tė bukura na i moren, e
As pyet pėr kėtė s’na kanė.

gazola
Admin
Admin

Female
Numri i postimeve: 516
Age: 28
Localisation: e ku tjeter?
profesioni: Laborant-Dentar Stomatologji
hobi: Muzika
Reputation: 0
Points: 11
Registration date: 03/06/2007

Shiko profilin e anėtarit http://riniashqiptare.forumotion.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

djathtas Zhvillimi i fėmijės 3-4 vjet

Mesazh nga gazola prej Thu Jul 31, 2008 1:04 pm

Zhvillimi
social dhe emocional



Fėmija juaj tre – katėr vjeēar nga foshnjė kalon nė fėmijė. Ai
fillon tė mėsojė si tė sillet me tė tjerėt, mė mirė t'i kontrollojė
emocionet e veta edhe pse sigurisht do tė ketė ende nga ndonjė tantrum
(reagim impulsiv). Fėmija juaj fillon t'i kuptojė traditat sociale, tė jetė
i sjellshėm kur ka nevojė. Karakteristikat qė vijojnė janė tipike:

  • Fėmija tre vjeēar kėnaqet tė luajė me fėmijėt e tjerė.
  • Ende mund tė ketė frikė nga zhurma, errėsira, kafshėt, pėrbindėshat
    etj.
  • E zhvillon sensin pėr humor dhe dėshiron tė qesh dhe tė pėrsėrisė
    fjalė tė ndyta dhe situata tė tilla.
  • Ende kėrkon qetėsues (si kukullėn apo batanien e tij) kur ėshtė i
    lodhur apo kur ėshtė larg nga shtėpia.
  • Ka shumė ide stereotipe pėr atė se si duhet tė jenė vajzat apo
    djemtė.
  • Fillon ta marrė pėrgjegjėsinė pėr tualetėn e tij por mund tė ketė
    aksidente gjatė ditės dhe mund tė urinojė natėn.
Nė kėtė periudhė shumica e fėmijėve tashmė i kanė marr eksperiencat e para
nė foshnjore.

Zhvillimi i tė kuptuarit
Bota e tij e brendshme ėshtė shumė e fuqishme. Disa herė e ka
vėshtirė ta kuptojė dallimin mes reales dhe asaj qė e pretendon. Nuk gėnjen
me shkak. Tregon njė dijeni tė caktuar pėr kohėn dhe e kupton qė pas natės
vjen dita. E kupton qė prindėrit nuk mund t'ia lexojnė mendimet. Ende nuk i
kupton gjėrat si lartėsia dhe madhėsia.

Zhvillimi motorik
Nė ketė moshė fėmijėt kėnaqen me aktivitetin fizik. Nuk janė shumė
tė mirė nė caktimin e aktivitetit, do tė lodhen shpejt nėse nuk u ofrohen
aktivitete mė tė qeta. Mund ta rrotullojė dhe ta shqelmoj topin por hudhja
ėshtė ende e rėndė pėr atė. Lapsin (stilografin) e mban nė mėnyrė korrekte
nė moshėn katėr vjeēare. Gjatė kėtij viti do tė mėsojė te pres me gėrshėrė.

Gjuha
Nė moshėn tri vjeēare flet me fjali tė thjeshta, shpesh belbėzon
dhe dyshohet rreth fjalėve. Disa trevjeēarė flasin qartė, tė tjerėt ende e
flasin gjuhėn e bebeve. Nė moshėn tre vjet e gjysmė ata dijnė mesatarisht
1200 fjalė. Shpesh parashtron pyetje qė fillon me ēfarė, kush, ku dhe pse?
Mund tė flasin pėr dje dhe pėr nesėr.

Tualeta
Disa fėmijė arrijnė tė mėsojnė tė shkojnė nė banjo duke filluar nga
viti i tretė, tė tjerėt jo. Nėse keni edhe fėmijė tjetėr, fėmija juaj mund
tė ngec pėr shkurt qė vetė ta bejė tuletėn e tij. Mos u shqetėsoni, nėse
ekziston shqetėsim rreth kėsaj pyetje, konsultoni profesionalist (pediatėr).

Sugjerimet qė mund ta nxisin zhvillimin e fėmijės tuaj
Lejohini atij mė shumė aktivitete fizike. Furnizojeni me lodra tė
thjeshta ashtu qė fėmija juaj tė mund ta mėsojė bazėn pėr lojėrat grupore.
Furnizojeni me muzikė, kėngė, fotografi dhe libra me pėrralla, mundėsi tė
vizatojė dhe tė ngjyrosė. Fėmijėt mund tė kėnaqen nė emisione televizive tė
pėrshtatshme. I ofroni shumė dashuri, argėtim, tė qeshur, leje dhe kurajo.

Shenja qė sugjerojnė pėr pengesė nė zhvillimin
Tė gjithė fėmijėt nuk janė njėsoj dhe nuk pėrparojnė me tė njėjtėn
shpejtėsi, nė qoftė se fėmija juaj nuk mund t'i bėjė gjėrat tė lartė
pėrmendura, nuk do tė thotė qė ka problem siguri. Megjithatė nėse dallohet
shumė nga fėmijėt e tjerė apo nėse jeni tė brengosur pėr zhvillimin e tij
ose ju duket qė ai ngec kėrkoni ndihmė profesionale (pediatėr). Shenjat qė
sugjerojnė pėr problem nė zhvillimin :


  • Nuk komunikon me fėmijėt tjerė as me tė rriturit gjatė lojės.
  • Ėshtė tepėr agresiv ose tepėr i inhibuar (i tėrhequr) me fėmijėt
    tjerė.
  • Kur luan, luan me pėrsėritje dhe nė mėnyrė stereotipe.
    Fizikisht ėshtė mė pak i aftė se sa fėmijėt tjer ė nė tė njejtėn
    moshė.
  • Nuk i kontrollon tė dalat jashtė dhe urinimin.
  • Sėrish fillon tė urinojė nė mbathje pas njė periudhe kur ka qenė “i
    thatė” gjatė ditės.
  • Ende flet joqartėsisht apo nuk shqipton fjali.
  • Nuk ėshtė i aftė tė ndjek instrukcione verbale.
  • Nuk flet derisa luan.
Ku tė drejtoheni pėr ndihmė?

  • Pediatri juaj
  • Kėshillimore pėr zhvillimin
    Klinika e Pediatrisė, Ambulanca Konsultative Neurologjike

_________________

Me mir nje fund me dhimbje sesa...nje dhimbje pa fund

Greminat e pafundme,
Ato qė mėshirė nuk kanė,
Zemrat nė dysh na i kanė ndarė
O i dashuri Elbasan, se
Lulet mė tė bukura na i moren, e
As pyet pėr kėtė s’na kanė.

gazola
Admin
Admin

Female
Numri i postimeve: 516
Age: 28
Localisation: e ku tjeter?
profesioni: Laborant-Dentar Stomatologji
hobi: Muzika
Reputation: 0
Points: 11
Registration date: 03/06/2007

Shiko profilin e anėtarit http://riniashqiptare.forumotion.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

djathtas Temperaturat e larta

Mesazh nga gazola prej Thu Jul 31, 2008 1:17 pm

Temperatura e lartė ėshtė simptomė e shpeshtė nė fėmijėri, e cila te
prindėr pa edukatė mjekėsore dhe pa eksperiencė tė mjaftueshme
shpesh shkakton stres dhe reakcion paniku. Prandaj, lexojeni me
kujdes kėtė tekst!
Cila temperaturė llogaritet si normale kur fėmija ėshtė e
shėndoshė?
Temperatura trupore normale ėshtė 37 0C. Gjatė ditės mund
tė fluktuojė nga 36.10 C nė mėngjes deri 380C vonė pasdite, por
fėmija ėshtė nė gjendje tė mirė shėndetėsore dhe ėshtė i disponuar.
Si matet temperatura?

  • Me prekje tė rėndomtė tė ballit, fytyrės dhe stomakut, nėnat mund tė
    orientohen se a ka fėmija temperaturė tė lartė.
  • Megjithatė, mėnyra e vetme e sigurtė qė tė vėrtetohet se fėmija ka
    temperaturė tė lartė ėshtė qė tė matet ajo. Temperatura trupore mund tė
    matet nė zorrėn e trashė (rektum), nė gojė dhe nėn sqetulla (aksilė).
  • Mos pėrdorni shirita qė vendosen nė ballin e fėmijės ose termometra
    qė nuk duken tė sigurtė.
  • Cila temperaturė llogaritet si e lartė?
Nė pėrgjithėsi, llogaritet se temperatura ėshtė e lartė nėse
temperatura rektale (nė pasdalje) ėshtė mbi 38°C, orale (nė gojė) mbi 37.8°C
ose aksilare (nėn sqetulla) mbi 37.2°C.
Lloje tė termometrave

  • Termometri mė i sigurtė ėshtė elektroniku, ai ėshtė mė i lehtė pėr
    pėrdorim, por mė i shtrenjtė.
  • Mė shpesh pėrdoret termomteri prej qelqi me zhivė, i cili ėshtė edhe
    mė i lirė. Mund tė pėrdoret pėr matje tė temperaturės aksilare, por edhe
    rektale dhe orale. Para ēdo pėrdorimi, ėshtė e rėndėsishme qė tė
    shkundet zhiva, ashtu qė vija e zhivės tė bie nėn 370 C. Pas ēdo
    pėrdorimi lajeni me ujė dhe e thani. E rruani nė vend tė sigurtė larg
    fėmijėve, nė kėllėf qė tė mbrohet nga thyerja.
  • Matja e temperaturės (udhėzim)
Matja e temperaturės aksilare. E vendosni termometrin nė mesin e

  • sqetullės me njėrėn dorė, ndėrsa me dorėn tjetėr e mbani fortė dorėn e
    fėmijės. Mbajeni kėshtu 3-4 minuta.
  • Matja e temperaturės orale. Matni temperaturė nė gojė vetėm nėse
    fėmija bashkėpunon dhe te fėmijė mė tė mėdhenj se 5 vjet. Fėmijėt mė tė
    vegjėl mund tė kafshojnė dhe ta thyejnė termometrin. Fėmija mund tė
    rrijė ulur ose i shtrirė. E vendosni majėn e termometrit nėn gjuhėn e
    fėmijės i thuani fėmijės qė t'i mbyll buzėt, por tė mos e kafshojė
    termometrin. Mbajeni kėshtu termometrin 2-3 minuta. Mos e lini fėmijėn
    vetėm, me termometrin nė gojė.
  • Pasi qė njėherė konstatohet ngritje e temperaturės, nuk duhet matje
    e shpeshtė, pėrveēse nė situata kur fėmija duket shumė i nxehtė ose
    shumė i sėmurė.
A ėshtė e rrezikshme pėr fėmijėn temperatura e lartė?

  • Zakonisht temperatura nuk ėshtė e rrezikshme, as qė mund t'i bėj keq
    fėmijės me pėrjashtim kur ėshtė e lartė (mbi 41.10), kur mund tė ketė
    efekte tė padėshirueshme mbi funksionin e trurit.
  • Nė fakt, temperatura e lartė gjatė infeksioneve ėshtė e dobishme pėr
    organizmin. Nė kushte tė temperaturės sė lartė, mikroorganizmat
    (shkaktarėt e infeksioneve) shumėzohen mė ngadalė, dhe krijojnė mė pak
    produkte toksike.
  • Temperatura i zmadhon aftėsitė e organizmit tė luftojė me
    infeksionet dhe e zmadhon efikasitetin e antibiotikėve.
Si e rregullon organizmi temperaturėn trupore?
Temperatura trupore rregullohet pėrmes qendrės qė ėshtė e vendosur
nė pjesėn e trurit e quajtur Hipotalamus. Temperatura shfaqet kur ky
“termostat” ėshtė i zhvendosur, nė vlera mė tė larta se normalja.
Cilat janė shkaqet mė tė shpeshta pėr ngritje tė temperaturės?

  • Ngritja e temperaturės mund tė shkaktohet nga substanca qė lirohen
    nė organizėm, si pėrgjigje ndaj infeksionit, kancerit, disa sėmundjeve
    joinfektive (p.sh..artriti reumatoid juvenil), disa barėra dhe vaksina.
  • Afatshkurt, temperatura mund tė ngritet gjatė lodhjes, nėse
    temperatura e jashtme ėshtė shumė e lartė ose nėse fėmija pranon ushqim
    tė nxehtė dhe pije tė nxehta. Nė kėta raste nuk bėhet fjalė pėr
    temperaturė tė vėrtetė. Organizmi orvatet qė me djersitje ta ul
    temperaturėn kah normalja.
  • Pėrkundrazi nga mendimi i pėrhapur, dalja e dhėmbėve nuk shkakton
    temperaturė.
  • Mė shpesh temperature e lartė ėshtė simptomė, e cila shfaqet nė
    suazat e ndonjė sėmundjeje infective. Zakonisht bėhet fjalė pėr
    infeksione virale, temperatura nuk ėshtė mė e lartė se 38.3-40 C dhe
    zgjat 2-3 ditė.
  • Si tė hetoj qė fėmija im ka temperaturė?


  • Fėmijėt zakonisht shfaqin simptoma qė janė tė lidhura me sėmundjen
    ekzistuese, qė ka sjell deri te ngritja e temperaturės (p.sh. kruarje te
    ethet me rash, kollitje te infeksionet respiratore, dhembje te
    infeksionet e veshit).
  • Vetė ngritja e temperaturės shkakton pėrshpejtim tė frymėmarrjes, tė
    pulsit, ethe dhe djersitje. Ethet janė shenjė se organizmi mundohet ta
    risin temperaturėn; djersitja tregon se organizmi mundohet ta ul
    temperaturėn.
  • Si efekte anėsore mund tė shfaqen plogėshti, dehidrim i lehtė,
    ndonjėherė ērregullim i vetėdijes dhe konvulsione febrile
A korrespondon lartėsia temperatura me seriozitetin e sėmundjes?
Jo ēdo herė. Pamja dhe gjendja e pėrgjithshme e fėmijės sugjerojnė
mė shumė pėr seriozitetin e sėmundjes, se sa lartėsia e temperaturės.
A mund tė sjell temperatura e lartė deri te disa komplikime?

  • Te fėmijėt normalė, temperatura e lartė rrallė shkakton komplikime.
  • Nėse fėmija ėshtė tepėr i nxehtė dhe nuk ka mėnyrė qė ta eliminojė
    nxehtėsinė mund tė shfaqet pika e diellit. Kjo mund tė ndodh nėse fėmijė
    febril vishet shumė ose nėse vendoset nė afėrsi tė burrimit tė
    ngrohtėsisė ose nėse lihet nė veturė nė diell direkt, pa ventilim
    adekuat.
  • Humbja e tepėrt e lėngjeve qė ndodh pėrmes djersitjes ose pėrmes
    frymėmarrjes tė pėrshpejtuar, mund tė sjell deri te dehidrimi. Nė atė
    rast, nėna vėren se pelenat qė zakonisht janė tepėr tė lagura, tani janė
    tė thata (urinim i pakėt), ndėrsa urina ėshtė shumė e koncetruar dhe ka
    erė tė fortė. Fėmija i dehidruar ėshtė mė shumė i prirur ndaj pikės sė
    diellit.
  • A mund tė sjell temperatura e lartė deri te konvulsionet febrile dhe cili ėshtė rreziku?
Me kėtė emėr emėrtohen ngėrēet tė shkatuara nga temperatura e
lartė. Vetė ataku duket shumė dramatik. Fėmija pėrnjėherė e humb vetėdijen,
sytė janė tė ngulitura kah lart dhe fillon tė dridhet.

  • Edhe pse sulmet e tilla ngjasojnė nė ato epileptiket, konvulsionet
    febrile tė pakomplikuara jantė tė parrezikshme. Ata mund tė pėrsėriten
    gjatė njė situate tjetėr me temperaturė tė lartė, por zakonisht nuk
    sjellin deri te epilepsia, dhe tepėr rrallė shkaktojnė dėmtim tė trurit.
  • Shfaqen te rreth 4% e fėmijėve, mė shpesh nė moshė prej 1-3 vjet.
    Zakonsiht zgjasin mė pak se 15 minuta.
  • Kujdes! Ndonjėherė konvulsionet e shoqėruara me temperaturė
    sinjalizojnė inflamacion tė cipave tė trurit (meningjit) dhe prandaj
    fėmijėt me konvulsione febrile duhet tė dėrgohen te mjeku, i cili do ta
    kėrkojė shkakun dhe do ta fillojė tretmanin
Si tė veprojnė prindėrit kur fėmija ka temperaturė tė lartė?

  • Te shumica e fėmijėve me temperaturė tė lartė nė pyetje ėshtė
    infeksion viral banal, pėr tė cilin mė shpesh nuk ėshtė e nevojshme
    konsultė mjekėsore. Prindėrit duhet tė dijnė t'ia japin fėmijės ndihmėn
    e parė tė vėrtetė dhe mė tutje tė vendosin a ėshtė e nevojshme ta
    dėrgojnė te pediatri. Masat qė duhet t'i ndėrmerr prindi ndahen nė tė
    a.q. suportive – pa pėrdorim tė barnave dhe ulje tė temperaturės me
    pėrdorim tė barėrave.
  • Nėse fėmija ka temperaturė, por ėshtė i disponuar, i lumtur, ha, pi
    ose luan, nuk ka nevojė pėr barėra. Visheni me veshje tė lehtė ose ia
    hiqni teshat, qė tė lejoni ngrohtėsia tė eliminohet pėrmes lėkurės. Nėse
    ka ftohtė ose ka ethe e mbuloni me mbulesė ose batanie tė hollė.
    Mundohuni tė pushojė – aktiviteti e rrit temperaturėn. I jepni lėngje
    plotėsuese qė ta pengoni dehidrimin (ujė, pije tė ftohta, lėngje frutash
    ose ēfardo tjetėr qė do tė pijė). Nė mesin tonė metodė e njohur ėshtė
    vendosja e kompresave tė ftohta nga alkooli ose masazh i trupit me
    alkool. Prindėrit duhet tė dijnė se alkooli, sidomos te fėmija i vogėl
    (foshnja) mund tė shkaktoj helmim me alkool, pėrmes inhalimit tė avullit
    tė alkoolit ose pėrmes lėkurės.
  • Barėrat qė jepen pėr uljen e temperaturės nuk shėrojnė, por vetėm i
    ndihmojnė fėmijės tė ndjehet mė mirė. Jepni Acetaminophen (emra
    komercial Panadon, Paracet, Febricet, Paracetamol etj.) Doza fillestare
    ėshtė 15 mg/kg, e pastaj nė ēdo 6 orė nė dozė prej 10 mg/kg, por
    asnjėherė mė shpesh se 5 herė pėr 24 orė. Nėse gjatė natės lėshohet njė
    dozė, nė mėngjes doza fillestare ėshtė sėrish 15 mg/kg. Nėse vendoseni
    pėr Ibuprofen (Brufen), e jepni nė ēdo 6-8 orė. Doza ėshtė 7 mg/kg nė
    ēdo 8 orė.
  • Mos pėrdorni aspirinė pėr temperaturė – lidhet me sėmundje serioze
    siē ėshtė sindromi i Rejit.
  • Zakonisht me barėrat antipiretike temperatura do tė ulet, por nuk do
    tė normalizohet. Nė rrjedhėn e mėtutjeshme tė sėmundjes, temperatura
    zakonisht varion dhe mė shpesh barėrat do tė duhet tė pėrsėriten. Por
    jeni tė kujdesshėm, pa konsultė me mjekun mos jepni vetė antipiretikė,
    mė gjatė se 3 ditė. Nė qoftė se jepen gjatė kohė ose nė doza mė tė
    mėdha, kėta barėra janė toksike. I rruani larg nga fėmijėt. Nėse
    temperatura ėshtė mbi 400 C edhe pse ka kaluar gjysmė ore pasi qė keni
    dhėnė antipiretik, lajeni fėmijėn me ujė tė vakėt. Mos pritni
    temperatura tė bie nėn 38°C. Mos shtoni alkool te uji, nėse thithet
    alkooli mund tė shkaktoj helmim me alkool. Asnjėherė mos e lini fėmijėn
    vetė na vaskė, aksidente mund tė ndodhin edhe kur priten mė sė paktu.

Udhėzime speciale pėr fėmijėt me konvulsione febrile

  • Nėse fėmija juaj ka histori tė mėparshme pėr konvulsione febrile,
    atėherė barėrat pėr uljen e temperaturės duhet tė jepen menjėherė pas
    ēdo ngritje tė temperaturės. Jepni acetaminofen ose ibuprufen sipas
    dozave tė rekomanduara pėr 48 orė (ose mė gjatė nėse perziston
    temperatura).
  • Nėse fėmija fiton konvulsione uleni temperaturėn sa mė shpejtė qė
    mundeni, me atė shkurtohen konvulsionet. Zhvisheni fėmijėn dhe vendosni
    lecka tė lagura nė fytyrė dhe nė qafė. Me pjesėn tjetėr tė ujit tė
    ftohtė lageni barkun. Pasi qė njėherė temperatura do tė bie nėn pragun
    pėr ngėr?e, ata do tė ndalen.
  • Kur do tė zgjohet fėmija, ia jepni dozėn pėrgjegjėse tė
    acetaminofenės dhe tė ibuprufenės. E lini tė pushojė. Mos u frikėsoni,
    pėrskaj konvulsioneve, fėmija nuk ėshtė nė rrezik derisa nuk ėshtė e
    kompromituar frymėmarrja dhe derisa ngjyra e lėkurės ėshtė rozė (te
    fėmijė me ten tė errėt tė lėkurės orientohemi nga ngjyra e buzėve dhe
    shuplakave).
  • Sa i pėrket tretmanit tė mėtutjeshėm, konsultojeni pediatrin tuaj.
  • Nėse ngėrēet zgjasin mė shumė se 5 minuta ose nėse fėmija ėshtė mė i
    vogėl se 1 vjet ose nėse ngėrēet shfaqen pėr herė tė parė, menjėherė e
    dėrgoni fėmijėn te mjeku.
  • Kur tė drejtoheni te mjeku?


  • Dėrgojeni fėmijėn tuaj urgjent te mjeku nė situatat qė vijojnė: nėse
    fėmija ėshtė mė i vogėl se 2 muaj, nėse temperatura ėshtė mė e lartė
    40.40 C, nėse zgjohet rėndė, nėse ėshtė konfuz ose me vetėdije tė
    ērregulluar, nėse qan dhembshėm, nėse duket shumė i sėmurė, nėse ėshtė
    prezent rrezik pėr infeksion serioz (p.sh. fėmijė me abnormalitet tė
    imunitetit), nėse ka konvulsione, nėse e ka qafėn e shtangur, nėse nė
    lėkurė janė prezente njolla tė kuqe (pika), nėse merr frymė vėshtirė,
    dhe kjo nuk korigjohet edhe pasi ia pastroni hundėn.
  • Nė situatat qė vijojnė edhe pse nuk ėshtė urgjente, prapė se prapė
    duhet ta kosultoni pediatrin tuaj: nėse fėmija ėshtė i moshės prej 2-4
    muaj, nėse temperatura ėshtė e lartė (400C) sidomos nėse fėmija ėshtė mė
    i vogėl se 2 vjet, nėse gjatė urinimit ndjen djegie ose dhembje, nėse i
    dhemb veshi, nėse shqepon gjatė tė ecurit (paraprakisht ka ecur
    normalisht), nėse ankohet pėr dhembje barku, nėse temperatura zgjat mė
    shumė se 72 orė, nėse ka temperaturė mė shumė se 24 orė pa arsye tė
    qartė, nėse temperatura ėshtė ulur mė gjatė se 24 orė dhe pastaj ėshtė
    shfaqur sėrish.
Ku tė drejtoheni pėr ndihmė?

  • Pediatri juaj
  • Klinika e Pediatrisė, Ambulanca e Pėrgjithshme


_________________

Me mir nje fund me dhimbje sesa...nje dhimbje pa fund

Greminat e pafundme,
Ato qė mėshirė nuk kanė,
Zemrat nė dysh na i kanė ndarė
O i dashuri Elbasan, se
Lulet mė tė bukura na i moren, e
As pyet pėr kėtė s’na kanė.

gazola
Admin
Admin

Female
Numri i postimeve: 516
Age: 28
Localisation: e ku tjeter?
profesioni: Laborant-Dentar Stomatologji
hobi: Muzika
Reputation: 0
Points: 11
Registration date: 03/06/2007

Shiko profilin e anėtarit http://riniashqiptare.forumotion.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

djathtas Re: Si te rrisim nje bebe te shendeteshme

Mesazh nga gazola prej Thu Jul 31, 2008 1:18 pm

Ē'ėshtė imunizimi(vaksinimi)?
Imunizimi (vaksinimi) ėshtė procedurė me tė cilėn
mundėsohet mbrojtja nga sėmundjet ngjitėse. Imunizimi ėshtė
mėnyra mė e mirė pėr mbrojtjen e fėmijėve nga sėmundjet e rėnda
qė mund tė shkaktojnė edhe vdekje. Nė R. e Maqedonisė fėmijėt
vaksinohen pa pagesė kundėr:



  • Hepatitit B

  • Tuberkulozit

  • Paralizės sė fėmijėve

  • Difterisė

  • Kollės sė bardhė

  • Rubeolės



Si ndikojnė vaksinat?




  • Vaksinat pėrmbajnė shkaktarė sėmundjesh tė dobėsuar ose tė vrarė. Tė
    pėrgatitur si vaksinė, ata nuk mund tė shkaktojnė sėmundje te fėmija.

  • Me injektimin e vaksinės nė organizmin e fėmijės krijohet mekanizėm
    mbrojtės natyral, me krijimin e antitrupthave dhe qelizave mbrojtėse.
    Nėse gjatė jetės fėmija infektohet me sėnundjen kundėr sė cilės ėshtė i
    vaksinuar, rezistenca e fituar pas vaksinimit do ta mbrojė nga sėmundja
    e rėndė dhe komplikimet.

  • Pėr mbrojtje komplete dhe tė qėndrueshme tė fėmijės, ėshtė e
    nevojshme tė jepen njė numėr i ndryshėm i dozave tė vaksinave, nė
    intervale kohore tė caktuara dhe nė moshė tė ndryshme tė fėmijės. Pėr
    kėtė qėllim ekziston kalendari i vaksinimit.



Si jepen vaksinat?
Varėsisht nga lloji, vaksina jepet me:





  • Injeksion (nė muskul, nėn lėkurė)

  • Lugė (te pihet)


<li>

Kur mund tė vaksinohet, dhe kur duhet tė shtyhet ose tė mos
vaksinohet aspak njė fėmijė?
Para ēdo vaksinimi, fėmija kontrollohet detyrimisht. Njė infeksion i
zakonshėm dhe i lehtė i rrugėve tė frymėmarrjes, me njė temperaturė lehtė tė
ngritur, nuk duhet tė jetė shkak pėr shtyrjen e termit tė rregullt pėr
vaksinim. Pediatrit tuaj gjithsesi duhet t'i tregoni nėse fėmija ka patur:
>



  • Reaksion tė rėndė pas dozės paraprake tė vaksinės

  • Njė formė tė rėndė tė alergjisė

  • Imunitet tė dobėsuar (pėr shkak tė sėmundjes ose pranimit tė
    barėrave)

  • Ka pranuar gjak ose produkte tjera tė gjakut

  • Pengesa nė zhvillimin neurologjik



Nė bazė tė tė dhėnave nga biseda me prindėrit dhe kontrolli i fėmijės, mjeku
do tė vendos ė se a do tė vaksinohet fėmija.

Si tė veproni nėse e lėshoni termin e rregullt pėr imunizim ?





  • Mė sė miri ėshtė imunizimi tė realizohet sipas kalendarit pėr
    imunizim, pasi qė vetėm imunizimi i rregullt dhe i plotė jep njė
    mbrojtje tė sigurtė tė fėmijės.

  • Nė qoftė se pėr shkaqe tė arsyeshme lėshohet termi i rregullt,
    pediatri juaj sipas rekomandimeve qė vlejnė pėr situatėn konkrete, do tė
    rekomandojė kur tė vazhdohet me imunizimin.



Ē'do tė ndodh nėse fėmija nuk vaksinohet?




  • Nėse gjatė tėrė jetės sė tij nuk vjen nė kontakt me shkaktarėt e
    sėmundjeve tė rėnda ngjitėse, nuk do t'i ndodh asgjė.

  • Por, nėse eksponohet nė cilėndo nga kėto sėmundje, sigurisht do tė
    sėmuret, dhe janė tė mundshme komplikime dhe vdekje.

  • Ėshtė shumė e rėndėsishme tė dihet qė sėmundja sigurisht do tė
    transmetohet te fėmijėt dhe te tė riturit nė rrethinė, tė cilėt nuk janė
    rezistent pasi qė nuk janė tė vaksinuar ose nuk e kanė kaluar sėmundjen.
    Kjo do tė thotė, paraqitje e epidemisė me numėr tė paparashikueshėm tė
    pėrfundimeve me vdekje.

  • Me imunizimin, nuk i mbrojmė vetėm fėmijėt tanė, por edhe nipėrit
    edhe stėrnipėrit. Si ilustrim, sėmundja e rėndė e njohur si lia e
    vėrtetė (Variola vera), mė nuk ekziston, nė falė tė imunizimit. Prandaj,
    sot mė, fėmijėt nuk vaksinohen kundėr kėsaj sėmundjeje. Me realizimin
    komplet tė programit pėr vaksinim, sė shpejti pritet edhe ērrėnjosja e
    paralizės sė fėmijėve, e pastaj edhe e fruthit.



A mund tė shfaqen efekte tė padėshirueshme nga vaksinimi?
Efektet e padėshirueshme nga imunizimi janė tė rralla dhe rreziku
nga komplikimet ėshtė shumė mė i vogėl pėr fėmijėn dhe pėr shoqėrinė, se sa
tė mos realizohet imunizimi aspak.



  • Gati se gjysma e fėmijėve tė vaksinuar do tė shfaqin ndonjė reaksion
    nė vendin ku e kanė pranuar vaksinėn. Mė sė shpeshti kjo ėshtė kruarje
    me tė skuqur, ėnjtje ose dhembje. Rreth 25% do tė shfaqin shqetėsim dhe
    temperaturė tė lartė. Kėto reaksione tė padėshirueshme menjanohen me
    venien e kompresave tė ftohta dhe dhėnien e antipiretikėve dhe
    analgjetikėve (panadon, eventualisht brufen dhe ngjashėm). Pėrveē kėsaj,
    si edhe gjatė ēdo sėmundje tjetėr, fėmijės duhet t'i jepet ushqim i
    lehtė dhe shumė lėngje. Dhėnia gji atėherė ėshtė gjėja mė e ēmueshme.

  • Rreth 15% e fėmijėve qė kanė pranuar vaksinė kundėr morbilit, 7-10
    ditė pas vaksinimit mund tė shfaqin simptoma qė i ngjasojnė formės sė
    lehtė tė infeksionit me morbili - morbili mitigant (shpėrthim atipik nė
    lėkurė, temperaturė e lehtė).

  • Rreth 10% e fėmijėve tė vaksinuar kundėr rubeolės, pas 2-8 javė mund
    tė shfaqin reaksion nė formė tė dhembjes dhe ėnjtje e lehtė e nyjeve.

  • Vaksinimi kundėr shytave rallė jep komplikime.

  • Shumė rrallė, pas vaksinimit mund tė shfaqen efekte tė
    padėshirueshme mė tė rėnda: encefalopati akute, konvulsione nė tre ditėt
    e para pas vaksinės, temperaturė e lartė me tė qamur tė pandėrprerė dhe
    njė gjendje e ngjashme me shokun dhe reaksion anafilaktik, menjėherė pas
    pranimit tė vaksinės. Nė rast tė shfaqjes sė kėtyre simptomave, fėmija
    duhet menjėherė tė dėrgohet te mjeku. Pranimi i sėrishėm i sė njejtės
    vaksinė, te kėta fėmijė ėshtė i ndaluar (kontraindikuar).



Ku tė drejtoheni pėr ndihmė




  • Pediatri juaj.

  • Klinika e Pediatrisė – Ambulanca Konsultative e Imunologjisė

  • Klinika pėr Sėmundje Infektive







</li>

_________________

Me mir nje fund me dhimbje sesa...nje dhimbje pa fund

Greminat e pafundme,
Ato qė mėshirė nuk kanė,
Zemrat nė dysh na i kanė ndarė
O i dashuri Elbasan, se
Lulet mė tė bukura na i moren, e
As pyet pėr kėtė s’na kanė.

gazola
Admin
Admin

Female
Numri i postimeve: 516
Age: 28
Localisation: e ku tjeter?
profesioni: Laborant-Dentar Stomatologji
hobi: Muzika
Reputation: 0
Points: 11
Registration date: 03/06/2007

Shiko profilin e anėtarit http://riniashqiptare.forumotion.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

djathtas Re: Si te rrisim nje bebe te shendeteshme

Mesazh nga gazola prej Thu Jul 31, 2008 1:19 pm

Cilat janė shkaqet mė tė shpeshta?
Vjellja dhe diarreja janė simptoma tė shpeshta tė cilat mund
tė shfaqen nė suaza tė mė shumė sėmundjeve. Shkaku mė i shpeshtė janė
gabimet kualitative dhe kuantitative nė ushqim.



  • Zvjerdhja e hershme ose kalimi ne ushqim tė pėrzier mund tė jetė
    shkaku pėr vjellje dhe diarre.


  • Nė disa raste vjellja ėshtė si rezultat i alergjisė ndaj qumėshtit
    tė lopės.


  • Dhėnia e ushqimit qė nuk pėrgjigjet pėr moshėn,
    ushqim i yndyrshėm ose i infektuar gjithashtu mund tė jetė shkak pėr
    vjellje e ndjekur me diarre. Kjo ndodh mė shpesh gjatė muajve tė verės.

  • Infeksionet akute tė zorrėve, tė shkaktuara nga bakteret dhe viruset
    gjithashtu shkaktojnė vjellje dhe diarre, tė cilat transmetohen lehtė
    nga fėmija nė fėmijė. Nė raste tė tilla ėshtė e rėndėsishme tė izolohen
    tė sėmurėt.

  • Vjellje dhe diarre mund tė paraqitet si fenomen shoqėrues gjatė
    infeksionit tė veshit, infeksion urinar ose gjatė problemeve tjera.

  • Vjellje karakteristike haset te stenoza e pilorit (anomali e lindur,
    te e cila ėshtė prezent ngushtim te dalja nga lukthi). Paraqitet mė
    shpesh te foshnjat meshkuj diku pas ditės sė 15-20 pas lindjes. Vjellja
    ndodh menjėherė pas pirjes gji, dhe ka karakterin e “shadervanit”, nga
    dita nė ditė pėrforcohet ndėrsa fėmija mbetet i uritur dhe humb nė
    peshė. Jashtėqitjet janė tė pakta dhe tė errta. Kjo sėmundje sot
    pėrcaktohet me ekzanimim ultrasonografik dhe shėrohet me operacion.

  • Duhet tė bėhet dallim mes vjelljes sė vėrtetė dhe gromėsirės qė
    shfaqet te foshnjat pas pirjes gji. Kjo mund tė jetė e shoqėruar me
    vjelljen e sasisė sė vogėl tė qumėshtit. Kjo ėshtė dukuri normale.
A janė ngjitėse vjellja dhe diarreja?
Ndonjėherė mund tė jenė ngjitėse, nė varshmėri nga sėmundja qė i ka
shkaktuar.

A tregojnė vjellja dhe diarreja se bėhet fjalė pėr sėmundje serioze?



  • Mė shpesh shfaqen si fenomen kalues dhe nuk bėhet fjalė pėr sėmundje
    serioze.

  • Mė rrallė mund tė ndodh ė dehidrim, i cili do ta kėrcėnojė jetėn e
    fėmijės, sidomos te foshnjat e vogla.

  • Nė disa raste vjellja dhe diarreja sugjerojnė pėr prezencė tė
    sėmundjes serioze, e cila duhet tė diagnostikohet dhe tė shėrohet
    shpejtė.

  • Shumica e sėmundjeve qė manifestohen me vjellje dhe diarre janė tė
    lehta dhe reagojnė mirė nė terapi tė rėndomtė.



Tretmani
Vjellje



  • Shumica e vjelljeve nėse trajtohen siē duhet ndėrpriten pas 8-12
    orėsh. Nėse fėmija vjell, duhet tė jepet tretje elektrolite nė sasi tė
    vogla, njė lugė kafeje nė ēdo pesė minuta. Sasia zmadhohet gradualisht
    nė varshmėri nga toleranca.

  • Nėse fėmija nuk vjell pas 8-12 orė futet ushqim solid. Foshnjave u
    jepet ujė orizi. Fėmijėve mė tė mėdhenj oriz pilaf, krekera ose bukė tė
    rreshkur.

  • Qumėshti futet nėse foshnja nuk vjell 12-24 orė.




Diarreja



  • Nėse fėmija ka diarre, menjėherė duhet filluar me dhėnjen e
    lėngjeve. Pėr kėtė sėmundje, mė e rėndėsishme ėshtė sa do tė pijė, se sa
    do tė ha. Mė sė miri ėshtė t'i jepet tretje orale elektrolite (siē ėshtė
    Neliti), i cili ėshtė special i formuluar pėr foshnja dhe fėmijė tė
    vegjėl.

  • Nuk duhet tė jepen lėngje frutash ose pije tė ėmbla, sidomos jo
    foshnajve tė vogla.

  • Fėmijėve mė tė mėdhėnj qė pranojnė ushqim solid u jepen banane, oriz
    pilaf, drithėra tė ziera, molla dhe mish tė zier.

  • Duhet tė vazhdohet me dhėnien gji ose me qumėshtin nga formula (nėse
    ėshtė nė ushqim artificial), me pėrjashtim nėse e ndalon mjeku.

  • Mes ushqimeve duhet tė jepen lengje tė kthejllta.




Cilat janė shenjat qė ka ndodhur dehidrimi?
Rreziku mė i madh gjatė diarresė sė rėndė dhe tė prolonguar dhe/ose
vjelljes ėshtė dehidrimi – humbje e ujit nga organizmi. Foshnjat e vogla
mund tė dehidrojnė shpejtė. Shenjat pėr dehidrim janė:



  • Etje ekstreme ,

  • Urinon pak (rrallė dhe me sasi tė vogla tė urinės). Normal, shumica
    e foshnjave janė “tė lagura deri nė fyt” gjatė ēdo ndėrrimi (mė sė paku
    6 herė gjatė ditės).

  • Letargji dhe polgėshti ,

  • Sytė janė tė gropuara, buzėt janė tė thata, nuk ka lot, lėkura duket
    e rrudhur – me turgor tė zvogėluar.




Kur tė drejtoheni te mjeku?
Kontaktoni me mjekun tuaj nėse ėshtė prezente kjo qė vijon:



  • Diarre dhe vjellje qė nuk reagojnė nė terapi.

  • Nėse janė prezente shenjat e dehidrimit.

  • Nėse bėhet fjalė pėr inflamacion tė veshit ose fėmija ankohet nė
    vėshtirėsi gjatė urinimit.

  • Nėse jashtėqitjet janė me gjak, nėse temperatura perziston ose nėse
    ėshtė prezent shqetėsim ekstrem.




Ku tė drejtoheni pėr ndihmė?




  • Pediatri juaj

  • Klinika e Pediatrisė , Ambulanca e Pėrgjithshme

_________________

Me mir nje fund me dhimbje sesa...nje dhimbje pa fund

Greminat e pafundme,
Ato qė mėshirė nuk kanė,
Zemrat nė dysh na i kanė ndarė
O i dashuri Elbasan, se
Lulet mė tė bukura na i moren, e
As pyet pėr kėtė s’na kanė.

gazola
Admin
Admin

Female
Numri i postimeve: 516
Age: 28
Localisation: e ku tjeter?
profesioni: Laborant-Dentar Stomatologji
hobi: Muzika
Reputation: 0
Points: 11
Registration date: 03/06/2007

Shiko profilin e anėtarit http://riniashqiptare.forumotion.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

djathtas Re: Si te rrisim nje bebe te shendeteshme

Mesazh nga gazola prej Thu Jul 31, 2008 1:20 pm

Ē'kuptojmė me fėmijė tė maltretuar?



  • Mendohet
    nė agresionin fizik ose verbal tė fėmijės ose fėmijėve kundėr fėmijėve
    tė tjerė. Nuk bėhet fjalė vetėm pėr kėrcėnime. Kėtu ekziston dėshirė e
    vetėdijshme e pėrdhunuesit qė dikėnd ta lėndojė ose frikėsojė, me fjalė
    ose vepėr.
  • Pėrfshin edhe kėrcėnime, pėrqeshje, thėnje tė
    fjalėve tė kėqija, ndalim tė dikujt qė tė shkojė ose tė bėjė ēfarė tė
    dojė, shtyerje, rrahje, goditje ose forma tė tjera tė pėrdhunimit
    fizik.
Cilat fėmijė janė objekte tė maltretimit?



  • Fėmijėt
    pėrdhunues si objekt tė dhunės mund ta zgjedhin cilindo qoftė, por ata
    shpeshherė i zgjedhin fėmijėt qė duken me tė dobėt. Pėr shembull,
    zgjedhin fėmijė tė cilėt nė njėfarė mėnyre duken mė tė dalluar, tė
    cilėt janė mė tė frikėsuar, kanė ndonjė invaliditet, fėmijėt tė cilėt
    janė tė njohur se mėsojnė sė tepėrmi, tė cilėt nuk janė tė shkathėt nė
    sport, fėmijėt tė cilėt nuk kanė vetėbesim social, tė cilėt nuk janė tė
    aftė pėr tu mbrojtur sepse janė mė tė vegjėl, mė tė dobėt ose mė tė
    rinj.
  • Ndonjėherė, fėmijėt provokojnė fėmijė tė tjerė qė tė
    sillen dhunshėm kėshtu qė sė pari i pėrqeshin. Dhuna ndodh mė shpesh
    nėpėr rrethina ku ekzistojnė kompeticione (garime). Mė sė shpeshti
    ndodh nėpėr shkolla. Shkolla ka pėrgjegjėsi pėr sigurimin e rrethinės
    dhe duhet tė ketė planin e vet se si tė veprojė mė pėrdhunuesit.
Keni kujdes nė vendet ku dominojnė shenjat pėr maltretim e fėmijės tuaj!
Fėmijėt
e maltretuar nuk ia tregojnė dertin e tyre mė tė rriturve. Ata janė tė
frikėsuar ose ndjehen tė turpėruar. Disa shenja tregojnė se ata kanė
qenė tė maltretuar:



  • Fėmija nuk do tė shkojė nė shkollė, gjen lloj lloj mėnyrash qė tė rrijė nė shtėpi (p.sh. Thotė se ėshtė i sėmurė).
  • Shkon nė shkollė nėpėr rrugėt rreth e pėrqark, pėr ta larguar takimin me fėmijėt tė cilėt e maltretojnė.
  • Tregon shenja tė shtrėnguara. Thotė se e urren shkollėn dhe se nuk ka shokė .
  • Mund tė ketė mavijosje dhe tė gėrvishtura. Refuzon tė tregojė se ēfarė po ndodh nė shkollė.
Kėto
shenja nuk mund tė tregojnė me siguri se fėmija i juaj ėshtė i
maltretuar, por duhet tė ju nxisin qė ta kontrolloni, se a po ndodh
diēka. Nėse maltretimi ndodh shumė kohė, mund tė ketė efekt humbės mbi
fėmijėn e maltretuar. Nėse ju lejohet fėmijėve qė tė maltretojnė,
ekziston mundėsia se ata do tė rriten si pėr dhunues, tė cilėt do ti
rrahin partnerėt e tyre dhe fėmijėt e tyre personal.

Ē'mund tė bėjnė prindėrit ?



  • Thuani
    fėmijės tuaj se pėrdhunimi ėshtė i gabuar, kuptojeni frikėn dhe
    ndjenjat e fėmijės tuaj seriozisht dhe ndihmoni qė tė gjejė mėnyrė se
    si tė ballafaqohet me tė. Bindeni se kjo nuk ėshtė devijim dhe se duhet
    diēka e pėrbashkėt tė ndėrmeret pėr ta ndaluar dhunėn. Sqaroni se dhuna
    ju ndodh edhe shumė fėmijėve tė tjerė. Mbrojeni ashtu qė ti kyqni edhe
    pėrgjegjėsit nė shkollė. Flisni me kujdestarin e klasės. Shumė shkolla
    kanė politikėn e tyre se si tė ballafaqohen me pėrdhunuesit. Nėse
    maltretimi vazhdon, flitni me drejtorin e shkollės se cilat hapa duhet
    tė ndėrmerren, qė tė prevenohet dhe mbrohet fėmija. Bėhuni i
    qėndrueshėm nė kėmbėngulėsinė derisa nuk zgjidhet problemi.
  • Nėse
    problemi ėshtė i vazhdueshėm ose nėse pėrsėritet nė situate tė ndryshme
    me fėmijė tė ndryshėm, kėrkoni ndihmė profesionale.
  • Nėse fėmija juaj ėshtė dhunues
Nėse fėmija juaj i maltreton tė tjerėt, mendoni rreth kėsaj qė vijon:


  • Si e siguroni ju diciplinėn nė familjen tuaj, a modeloni mėnyra tė preferuara nė komunukim me njerėzit tjerė?
  • A ekziston mosmarrėveshje mes bashkėshortėve, zėnie, rrahje ose pėrdhunime nė shtėpi?
  • A ėshtė fėmija i juaj i shqetėsuar ose i frikėsuar nga diēka? Ku e ka mėsuar fėmija juaj sjelljen e kėtillė pėrdhunues??
  • A keni mbajtur kontakt me shkollėn?
Ku tė paraqiteni pėr ndihmė?


  • Nė shkollė – kujdestari i klasės, drejtori
  • Psikologu
  • Mjeku i juaj
  • Punėtori social
  • Instituti pėr shėndet mental tė fėmijėve dhe rinisė

_________________

Me mir nje fund me dhimbje sesa...nje dhimbje pa fund

Greminat e pafundme,
Ato qė mėshirė nuk kanė,
Zemrat nė dysh na i kanė ndarė
O i dashuri Elbasan, se
Lulet mė tė bukura na i moren, e
As pyet pėr kėtė s’na kanė.

gazola
Admin
Admin

Female
Numri i postimeve: 516
Age: 28
Localisation: e ku tjeter?
profesioni: Laborant-Dentar Stomatologji
hobi: Muzika
Reputation: 0
Points: 11
Registration date: 03/06/2007

Shiko profilin e anėtarit http://riniashqiptare.forumotion.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

djathtas Re: Si te rrisim nje bebe te shendeteshme

Mesazh nga Naki prej Sat Aug 02, 2008 8:41 pm

Gazola i ka lexuar keto postime sajmiri mi ?

_________________
**No one is perfect me,too** !!!

Naki

Male
Numri i postimeve: 117
Localisation: Kosovė
profesioni: Basketbollist
hobi: Grat e Ndara nga Burri
Reputation: 0
Points: 1
Registration date: 23/06/2007

Shiko profilin e anėtarit http://www.nasergashi.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

djathtas Re: Si te rrisim nje bebe te shendeteshme

Mesazh nga gazola prej Sat Aug 02, 2008 9:56 pm

jo jo akoma se nuk e di se i kam postuar ..hahhahaha

_________________

Me mir nje fund me dhimbje sesa...nje dhimbje pa fund

Greminat e pafundme,
Ato qė mėshirė nuk kanė,
Zemrat nė dysh na i kanė ndarė
O i dashuri Elbasan, se
Lulet mė tė bukura na i moren, e
As pyet pėr kėtė s’na kanė.

gazola
Admin
Admin

Female
Numri i postimeve: 516
Age: 28
Localisation: e ku tjeter?
profesioni: Laborant-Dentar Stomatologji
hobi: Muzika
Reputation: 0
Points: 11
Registration date: 03/06/2007

Shiko profilin e anėtarit http://riniashqiptare.forumotion.com

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi